Iškilmingos ceremonijos dalyviai ir organizatoriai

Bylojimai apie Vytautą Didįjį Kaune

Tūkstantmetė Lietuvos istorija byloja apie tautos didvyrius, kovas už laisvę, už nepriklausomybę.
Šiais metais minime atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos trisdešimtmetį. Gražėja, puošiasi ir Kaunas. Baigta rekonstruoti Laisvės alėja, į centrinę gatvę sugrįžo ir burmistras Jonas Vileišis. Simboliška, kad čia, svarbius atgimimo metus mena Muzikinis teatras, architektūros ir istorijos paminklai. 1990 metais Laisvės alėjos ir Sapiegos gatvės sankryžoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Tai atstatyta skulptoriaus Vinco Grybo sukurto paminklo – bronzinės statulos kopija. Pirmasis paminklas buvo pastatytas 1932 m. rugsėjo 7 d. Aukštojoje Panemunėje, Karo mokyklos kieme. 1952 metais tuometinės sovietų valdžios sprendimu nugriautas ir sunaikintas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje 1988 m. gegužės 5 d. „Aukuro“ klubo steigiamojoje konferencijoje pirmą kartą buvo viešai išsakyta mintis atstatyti paminklą. 1990 metais, minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, paminklas atstatytas. Architekto J. Bučo pastangomis iš archyvinių nuotraukų, kai kurių likusių ženklų, paminklas atkurtas.

prie Vytauto Didžiojo paminklo Kęstutis Ignatavičius
Prie Vytauto Didžiojo paminklo Kęstutis Ignatavičius

Aktyvaus „aukuriečio“, Pasaulio lietuvių centro direktoriaus valdo Kubiliaus rūpesčiu ir iniciatyva prie paminklo įrengta informacinė lenta, skirta miestiečiams ir užsienio svečiams. Joje pateikta informacija lietuvių ir anglų kalbomis apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį:
„Vytautas Didysis (1350–1430) – išrinktasis Lietuvos Karalius (1429), Lietuvos Didyis Kunigaikštis (1392–1430), išrinktasis Čekijos Karalius (1422–1423).
2010 metų liepos 15 d. , minint Žalgirio mūšio 600-sias metines, įleista kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme. Kauno visuomenininką ir klubo „Aukuras“ nariai tuomet iš Žalgirio mūšio lauko atgabeno didvyriškų karių krauju aplaistytos žemės saują, kurią sudėjo į kapsulę ir įbetonavo paminklo papėdėje, po Laisvės alėjos grindiniu. Virš jos buvo uždėta granito plokštė su užrašu „600 metų Žalgirio mūšiui. 1410–2010“. Žalgirio mūšyje jungtinė kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos valdovo Gedimino dinastijos atstovai tuomečiai Lietuvos valdovas Vytautas Didysis ir Lenkijos karalius Jogaila, laimėjo lemiamą mūšį prieš vokiečių (Kryžiuočių) ordiną, beveik 200 metų puldinėjusį Lietuvos kraštą. 1410 m. birželio 3 d. – Lietuvos valdovo Vytauto vedama Lietuvos kariuomenė iš Vilniaus ir Trakų pajudėjo link Gardino, kur susijungė su rusiškaisiais pulkais ir Vytautas, vesdamas pulkų, tęsė žygį į mūšio vietą ties Griunvaldu. Tai buvo Vytauto Didžiojo priesaika, duota 1432 metais atkeršyti kryžiuočiams už Kauno pilies sunaikinimą. Ją ir išpildė Žalgirio mūšio lauke. Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas dailininko Jan Stykos originalus paveikslas „Vytauto priesaika“ liudija apie šį istorinį įvykį. Su Vytauto Didžiojo vardu Kauno miestą sieja ir 1408 metai, kada buvo suteiktos savivaldos Magdeburgo teisės.

Kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme įleidžiama
Kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme įleidžiama
Prof. A.Vitkus -kairėje kapsulės įleidimo momentas
Prof. A. Vitkus – kairėje kapsulės įleidimo momentas

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų. Aikštėje prie Kauno savivaldybės Lietuvos karaliaus Vytauto Didžiojo paminklas simbolizuoja buvusią Lietuvos didybę, karaliaus nuopelnus Kaunui ir valstybei, pagarbą istorinei atminčiai, kuri atsispindi ir Lietuvos Respublikos himne. Herbe.
Tautos didžiavyriai, gynę lietuvių tautą nuo užgrobėjų prieš 600 metų, dabar patys ginami nuo skirtingai vertinančių ir istoriją traktuojančių tautiečių. Ne kartą buvo iškilusi grėsmė ir pačiam paminklui, esą dėl netinkamos vietos, netinkamo pateikimo. O ir simbolius – informacinę stelą, kapsulę teko gelbėti prasidėjus Laisvės alėjos rekonstrukcijai. Prie šių simbolinių ženklų tarsi budėjo vienas „aukurietis“ Valdas Kubilius.
Prasminga, kad artėjant Žalgirio mūšio minėjimui, sėkmingai sugrąžinta kapsulė su Žalgirio mūšio lauko žeme, su a istorija, atstatyta informacinė stela.
Iškilminga ceremonija prie paminklo turėtų likti įsimintina kauniečiams, renginio sumanytojams, organizatoriams. Tai ne tik techniniai darbai įkasant kapsulę, uždengiant atminimo plokštę, kuriems talkino UAB „Kauno tiltai“ žmonės.
Iškilmingoje valandoje dalyvavo Šv. Adalberto – LDK – riterių ordino ir asociacijos „Lietuvos Bajorų kraštų Susivienijimas“ nariai, vadovė Kristina su vyru Artūru Giedraičiu, padėję tautišką gėlių puokštę, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo ir LUMA nariai, kauniečiai. Miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius priminė Kauno miesto metraštį – istorines datas ir jų įprasminimą. Apie Žalgirio mūšio pergalės reikšmę, istorinės tiesos sakymo svarbą kalbėjo majoras Donatas Mazurkevičius. Kauno miesto savivaldybės vicemeras Mantas Jurgutis pasidžiaugė iniciatyviais kauniečiais, puoselėjančiais istorinę atmintį. Ceremoniją vainikavo Šv. Jurgio bažnyčios gvardijonas, kun. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, pašventinęs kapsulę, palaiminęs visus susirinkusius ir palinkėjęs eiti šviesos ir tiesos keliu. O tie keliai jais einantiems mena tautos praeitį, įamžina, skatina nepamiršti jau užmarštin nueinančiu… Apie tai kalbėjo klubo „Žalgirio pergalės parkas“ vadovas Gintautas Tamulaitis, prof. Aleksandras Vitkus, Padovanoję miesto savivaldybei 2018 metais Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui išleistą knygą „Žalgirio pergalės parkas“ (išleido Pasaulio lietuvių centras), priminė, kaip su Vytauto Didžiojo vardu siejama ši unikali vietovė, kurioje 10 ha ploto parke pasodinta 580 raudonlapių ąžuolų, kur susodintos kalninės pušys iš paukščio skrydžio matomos simboline forma – žodžiu „ŽALGIRIS“. Parke pastatyta 13 stogastulpių, primenančių žymiuosius Žalgirio mūšio karžygius. Vienas stogastulpis skirtas Kauno seniūnui Songaila, kuris su Vytautu vedė Kauno karių būrius kovai su kryžiuočiais. Parke – paminklai garsiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Priminė, kad minint Lietuvos nepriklausomybės 100-metį (vėlgi vienintelėje vietoje Lietuvoje) įamžintas vasario 16-osios Akto signatarų atminimas – pasodinta 20 vardinių ąžuolų Signatarų alėja.
Žalgirio mūšio memorialinio parko sumanytojai ir puoselėtojai buria geros valios žmones, aktyvius piliečius prasmingoms veikloms, taip kaip ir nepailstantis Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius, kuriam svarbu, kad nebūtų nei mieste, nei valstybėje pamirštos iškilios istorinės asmenybės, dabarties kultūros, mokslo, istorijos veikėjai.

Tikėjimo ir vilties žodžius būti vertais tų, kurie apgynė tautą ir atvedė iki šio meto, dėkodamas už paramą rengiant šią atminimo valandą, išsakė renginio sumanytojas ir renginio vedėjas Valdas Kubilius.
Tikėkim, kad Kaunas – Europos kultūros sostinė, garsėjantis tarpukario architektūra, pelnytai įrašytais į UNESCO, garsėjantis plačiai po pasaulį pripažintų asmenybių darbais, sulauks miesto ir svečių įvertinimo, bus lankomas ir bylos apie jame gyvenančius, dirbančius, kad skleis ir toliau gerąją žinią apie Lietuvą ir lietuvius.

Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
LŽS narė
8-688 39 781

Renginio vedėjas, ceremonijos sumanytojas ir organizatorius , Pasaulio lietuvių centro direktorius, XXVII KMD valdybos narys Valdas Kubilius
Renginio vedėjas, ceremonijos sumanytojas ir organizatorius , Pasaulio lietuvių centro direktorius, XXVII KMD valdybos narys Valdas Kubilius
Kalba K.Giedraitienė
Kalba LBKS vadovė Kristina Giedraitienė
Prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune. iš kairės V.Kubilius, K.Ignatavičius, G.Tamulaitis, M. Jurgutis, K.Giedraitienė, A. Giedraitis iškilmingoje ceremonijoje
Prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune. iš kairės: V. Kubilius, K. Ignatavičius, G. Tamulaitis, M. Jurgutis, K. Giedraitienė, A. Giedraitis iškilmingoje ceremonijoje
P.Martinaitis, D.Andriušytė, K. ir A.Giedraičiai ir kiti prie Vytauto Didžiojo paminklo
P. Martinaitis, D. Andriušytė, K. ir A. Giedraičiai ir kiti prie Vytauto Didžiojo paminklo
Mjr. Donato Mazurkevičiaus sveikinimas
Mjr. Donato Mazurkevičiaus sveikinimas
Kapsulę šventina Saulius Paulius Bytautas OFM
Kapsulę šventina kun. Saulius Paulius Bytautas OFM
Iškilmingos ceremonijos dalyviai ir organizatoriai
Iškilmingos ceremonijos dalyviai ir organizatoriai
img463_72
Knyga Žalgirio pergalės parkas