Paulius Galaunė – XXVII Knygos mėgėjų draugijos įkūrėjas

Paulius Galaunė – XXVII Knygos mėgėjų draugijos įkūrėjas

2020 metais atkurtai Nepriklausomai Lietuvos Valstybei 30 metų. Ta progą XXVII Knygos mėgėjų draugija nutarė pažymėti originaliai. Buvo sumanyta, kad Atkurtos Draugijos nariai parašys apie ikikarinės Draugijos narius – kiekvienas apie savo pirmtaką, kurio eilės numerį Draugijoje paveldėjo. Tarkime, šių eilučių autorei Perpetuai Dumšienei teko didelė garbė paveldėti garsiojo Lietuvos kultūros šviesulio, vieno iš XXVII Knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų ( 1930 m. ) Pauliaus Galaunės šeštąjį registracijos numerį.

Draugijos įkūrėjai – Lietuvos elitas

XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija. Jos istorija buvo pradėta ikikarinėje Lietuvoje. 1930 m. Kauno intelektualai: dailėtyrininkas, muziejininkas ir bibliofilas prof. Paulius Galaunė, karo istorikas, publicistas, knygotyrininkas pulk. Vytautas Steponaitis, kultūrologė Marija Mašiotaitė – Urbšienė įkūrė XXVII knygos mėgėjų draugiją. Jos branduolį sudarė žymiausi to meto mokslo ir kultūros veikėjai Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, rašytojai Juozas Tumas Vaižgantas ir Aleksandras Puida, politikai ir visuomenės veikėjai Mykolas Šleževičius, Petras Klimas, Magdalena Avietėnaitė ir kt. Draugija rūpinosi lietuviškos knygos kultūra, jos estetine išvaizda, skaityba, išjudino visuomenę, leidėjus, dailininkus rengiant ir leidžiant aukšto meninio lygio knygas.

Bet pirmiausia reikia paminėti, kad ši draugija priklauso ne vien kultūros istorijai. Ji, kaip ir daugelis politikos, kultūros, visuomenės institucijų savo gyvavimą baigė 1940 metų liepos mėnesį. O buvo atkurta Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ( 1993 metais ) ir darbuojasi populiarindama knygos kultūrą.

Paulius Galaunė apie knygos meną

Knyga Paulių Galaunę domino kaip kultūros palikimas. Knyga jam buvo ne tik žinių šaltinis, bet ir meninė vertybė. Profesorius paskelbė apie 20 knygotyros rašinių – keletą studijinių darbų, poleminių, populiarių, informacinių straipsnių. Darbų tematika – bibliotekų istorija, bibliofilija ir ekslibrisų istorija. Keliolika straipsnių skirta įvairioms knygos meno problemoms, ypač iliustravimui. Detaliau apie tai galima paskaityti XXVII KNYGOS MĖGĖJŲ METRAŠTIS , IV T., prof. Vlado Žuko straipsnyje.

8.1 P.Galaunės biblioteka
Pauliaus Galaunės biblioteka

Paulius Galaunė. Gyvenimas ir kultūrinė kūrybinė veikla

Didžioji Pauliaus Galaunės gyvenimo dalis susijusi su Kaunu ( 1919 -1988 gyveno Kaune). Kaune gyvendamas jis Lietuvai skyrė visus savo talentus.

Paulius Galaunė gimė 1890 01 25 Pageležiuose (Ukmergės r.) – mirė1988 10 18 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Savo mokslų kelią P. Galaunė pradėjo lankydamas Veprių liaudies mokyklą, kurioje buvo dėstoma rusų kalba. Mokyklą baigė 1902 m., trejų metų kursą išklausęs per dvejus metus. 1904 m. išvyko į Peterburgą, įstojo į realinės gimnazijos ketvirtąją klasę. 1910–1913 m. studijavo Peterburgo psichoneurologinio instituto Humanitarinių mokslų fakultete. 1910–1912 m. lankė Dailei skatinti draugijos piešimo mokyklą, mokėsi privačiose dailės studijose, dalyvavo pirmosiose Lietuvių dailės parodose, dirbo žurnale „Aušrinė“. Grįžęs iš Rusijos 1918–1919 m. dėstė Vilniaus gimnazijoje.

Muziejinė veikla

1923–1924 m. gyveno Paryžiuje, studijavo Luvro mokykloje. Grįžęs į Lietuvą rūpinosi išlikusių meno kolekcijų rinkimu, išvežtų dailės ir kultūros vertybių grąžinimu Lietuvai, Čiurlionio galerijos įsteigimu, jos rūmų statyba; 1924–1936 m. šios galerijos vedėjas, 1936–1944 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, 1944–1949 m. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Antrojo pasaulinio karo metais rūpinosi Čiurlionio muziejaus vertybių išsaugojimu.

1919–1925 m. ir 1930–1935 m. Valstybės archeologijos komisijos narys. Teikė visokeriopą paramą Lietuvos kraštotyros muziejams, buvo jų mokslinių tarybų narys.

1935–1940 m. TSRS tautų kultūrai pažinti draugijos narys.

Surengė liaudies meno kūrinių parodas Italijoje (1925 m.), Prancūzijoje (1927 m.), Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje (1931 m.), rengė (su kitais) lietuvių profesionaliosios dailės ekspozicijas Paryžiaus (1937 m.), Niujorko (1939 m.) pasaulinėse parodose. Pirmasis inicijavo bažnytinio meno, ekslibrisų parodas Lietuvoje ir užsienyje (1928 m. Belgija). Rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga. Kaupė, tyrė, sistemino tautodailės ir profesionaliosios dailės kūrinius.

8.2Pauliaus Galaunės portretas1
Pauliaus Galaunės portretas

Pedagoginė veikla

1925–1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), 1940–1951 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1940–1946 m. Meno istorijos, 1947–1949 m. Muzeologijos katedros vedėjas. 1945–1950 m. Vilniaus dailės instituto dėstytojas.

Mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas.

Kūryba

P. Galaunė formavo nacionalinės dailės istorijos ir kritikos profesinius pagrindus. Sukūrė fantastinio turinio, secesijos bruožų grafikos kūrinių, knygų viršelių ir iliustracijų, vinječių, ekslibrisų, pašto ženklų, apipavidalino žurnalų ir knygų. 1910–1987 m. paskelbė 430 publicistinių, mokslinių straipsnių bei studijų įvairiais Lietuvos dailės ir kultūros klausimais.

Svarbiausi P. Galaunės veikalai: „Lietuvių kryžiai“, „Ex-librisas Lietuvoje“ (1926), albumas „Lietuvių liaudies menas“ (6 kn., 1956–1968), M. K. Čiurlionio, M. Bulakos, A. Galdiko kūrinių katalogai.

2000 11 23 Kauno ekslibrisininkų klubui suteiktas lietuvių ekslibriso patriarcho Pauliaus Galaunės vardas.

Adelės ir Pauliaus Galaunių namai Kaune

XXVII Knygos mėgėjų draugijos nariai ne kartą lankėsi Galaunių namuose. 2001 metais sausio 27 dieną draugija pažymėjo 70 metų sukaktį. Jubiliejui skirtas renginys įvyko Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose. XXVII Knygos mėgėjai buvo susitikę su M. Mažvydo bei S. Daukanto bibliofilų klubų nariais.

Neabejotinai ir 2020 metais, minėdami Draugijos 90 metų jubiliejų ir vėl Galaunių namuose susitiksime. Ypač malonu, kad 2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Pauliaus Galaunės metais, šiemet minimas Galaunės 130 metų jubiliejus. Daug reikšmingų progų.

Pagrindinis šių namų turtas – Pauliaus Galaunės 12 tūkstančių vienetų biblioteka: literatūra apie Lietuvą, istoriją, archeologiją, kultūrą, meną, etnografiją, muziką, teatrą; grožinė literatūra, grafika, atskira dalis skirta jo pomėgiams – tarkim žvejybai. Pats P. Galaunė sakydavo: „Visa tai aš rinkau ne tik sau, bet ir savo tautai.“

8.4Pauliaus Galaunės parašytos knygos
Pauliaus Galaunės parašytos knygos

Bibliotekoje randama knygų keliolika kalbų.

Savo biblioteką kaupti P. Galaunė pradėjo dar studijuodamas Peterburge. Didžioji dalis literatūros dabar saugykloje, lankytojai pamato tik nedidelę dalį. Anot muziejininkės, dalis literatūros labai vertinga, sunkiai randama net bibliotekose. Aistringo bibliofilo knygos gerai išsilaikiusios, nes jis itin vertino pagarbų elgesį su knyga.

Galaunių namai turi ypatingą aurą, tai buvo ir Kauno kultūros židinys, kaip ir Vaižganto, Truikio, Čiurlionienės namai. Svečiuose lankydavosi to meto inteligentija: dailininkai Adomas Galdikas, Liudas Truikys; kompozitorius J. Tallat – Kelpša; operos solistai Marijona Rakauskaitė, Antanas Sodeika, rašytojai Juozas Keliuotis, Faustas Kirša ir kt. Vykdavo diskusijos, skambėdavo fortepijono muzika ir Adelės Galaunienės atliekamos dainos.

Adelės ir Pauliaus Galaunių namai įsikūrę šalia  Ąžuolyno  (Vydūno al. 2). Juose gyveno Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įkūrėjas, ilgametis direktorius Paulius Galaunė ir operos solistė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė. Trijų aukštų mūrinis gyvenamasis Galaunių namas statytas jų pačių lėšomis, dar 1932 metais. Namą projektavo vienas funkcionalizmo architektūros kūrėjų Lietuvoje – architektas Arnas Funkas (1898-1957 m.). Galaunių namas priskiriamas funkcionalizmo/modernizmo stiliams.

Adelė ir Paulius susipažino Vilniuje, dailininko Adomo Varno namuose, kur vykdavo jaunų inteligentų susibūrimai, o pats Paulius ir kurį laiką ten gyveno. Čia lankydavosi nemažai to meto jaunųjų menininkų, kurių būrelis vėliau apsigyveno Žvėryne, D. Poškos gatvėje, mediniame dviejų aukštų name. Tarp Adelės ir Pauliaus įsižiebė jausmai. Netrukus, 1919 m. sausio 12 d. juos Šv. Mikalojaus bažnyčioje sutuokė kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Balandžio 19 d. okupavus Vilnių, dauguma inteligentų išvyko į Kauną, tarp jų ir Galaunės. Jaunavedžiai įsikūrė nuomojamame bute T. Daugirdo gatvėje. 1932 m. persikėlė į naujus namus Vydūno alėjoje.

Galaunės siekė karjeros aukštumų, tapo žinomi visuomenėje. A. Galaunienės (1895-1962 m.) kartu su kitų Lietuvių meno kūrėjų draugijos narių iniciatyva 1920 m. rudenį pradėtas organizuoti Operos teatras (Operos vaidykla).

1920 m. gruodžio 31 d. pastatytas pirmas spektaklis – Džiuzepės Verdžio „Traviata“, kur pagrindinį Violetos vaidmenį atliko Adelė Galaunienė. Per darbo metus teatre ji sukūrė 20 pagrindinių vaidmenų, tarp jų: Džildą Dž. Verdžio „Rigolete“, Roziną „Sevilijos kirpėjuje“, Džiuljetą J. Ofenbacho „Hofmano pasakose“, Tatjaną P. Čaikovskio „Eugenijuj Onegine“, Margaritą Š. Guno „Fauste“, Mikaelą Ž. Bizė „Karmen“ ir kt.

1940 m. okupavus Lietuvą, nacionalizavus namą, jame apsigyveno Raudonosios armijos kareiviai su šeimomis. Po kurio laiko jas pakeitė naciai. Galaunės buvo nugrūsti į pirmo aukšto galą, du kambarėlius. Pokario metais Galaunių namas priklausė įvairioms žinyboms ir įstaigoms: Lietuvos valstybiniam kūno kultūros institutui, Kauno miesto Kūno kultūros ir sporto komitetui. Taip pat gyveno paprastų gyventojų šeimos.

Galaunės sunkiai pakėlė tokias gyvenimo sąlygas ir 1971 m. paprašė iškeldinami, atsidūrė I. Kanto gatvėje, bute prieš Kauno centrinį paštą.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, namas grąžintas įpėdinėms: antrajai Galaunės žmonai Kazimierai Galaunienei bei dukrai iš pirmosios santuokos Daliai Galaunytei-Kaupienei-Augūnienei, kuri 1992 m. namą su 1586 kv. m žemės sklypu padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o šeimai pasiliko butą trečiame namo aukšte.

Kaunas intensyviai rengiasi tapti 2022 metų Europos kultūros sostine. Senieji kultūros židiniai prikeliami naujam gyvenimui. Galaunių namai dažnai pakviečia į paskaitas, pokalbius, parodas, susitikimus.

 

 

Parengė XXVII Knygos mėgėjų draugijos narė nuo 1994 metų Perpetua Dumšienė
Nuotraukos P. Dumšienės, fotografuota Galaunių namuose

XXVII knygos mėgėjai
1933 metų duomenys pagal Metraščio I t.
Pastaba. Sąraše pateikti romėniški skaitmenys rodo bibliofilo pastovų numerį dvidešimt septynių narių draugijoje.
I – Balčiūnas Juozas
II – Biržiška Mykolas
III – Biržiška Vaclovas
IV – Cimkauskas Viktoras
V – Daumantas Vladas
VI – Galaunė Paulius
VII – Jakštas Petras
VIII – Paknys Juozas
IX – Puida Aleksandras
X – Rucevičius Antanas
XI – Sleževičius Mykolas
XII –
XIII – Steponaitis Vytautas
XIV – Urbšienė Marija
XV – Tumas Juozas †
XVI – Savickis Jurgis
XVII – Strazdas Jonas
XVIII – Klimas Petras
XIX – Kamantauskas Viktoras
XX – Bizauskas Kazys
XXI – Burkevičius Vilhelmas
XXII – Turauskas Eduardas
XXIII – Rusteika Zigmas

XXVII knygos mėgėjai
1937 metų duomenys pagal Metraščio IIt.
Pastaba. Sąraše pateikti romėniški skaitmenys rodo bibliofilo pastovų numerį dvidešimt septynių narių draugijoje.
I – Balčiūnas Juozas
II – Biržiška Mykolas
III – Biržiška Vaclovas
IV – Cimkauskas Viktoras
V –
VI – Galaunė Paulius
VII – Jakštas Petras
VIII – Paknys Juozas
IX –
X – Rucevičius Antanas
XI – Sleževičius Mykolas
XII – Avietėnaitė Magdalena
XIII – Steponaitis Vytautas
XIV – Urbšienė Marija
XV – Tumas Juozas †
XVI – Savickis Jurgis
XVII – Strazdas Jonas
XVIII – Klimas Petras
XIX – Kamantauskas Viktoras
XX – Bizauskas Kazys
XXI – Burkevičius Vilhelmas
XXII – Turauskas Eduardas
XXIII – Rusteika Zigmas
XXIV – Bagdonas Leopoldas
XXV – Šaulys Jurgis
XXVI – Jurgutis Vladas
XXII – Jonynas Vytautas-Kazys

XXVII knygos mėgėjai
2004 metų duomenys pagal Metraščio III t.
Pastaba. Sąraše pateikti romėniški skaitmenys rodo bibliofilo pastovų numerį dvidešimt septynių narių draugijoje.
I – Romas Adomavičius
II – Vytautas Andriulis
III – Antanas Buračas
IV – Birutė Butkevičienė
V – Arimantas Dumčius
VI – Perpetua Dumšienė
VII – Zenonas Kerutis
VIII – Ingrida Korsakaitė
IX – Paulius Martinaitis
X – Romualdas Ozolas
XI – Stanislovas Petrauskas
XII – Vytautas Petniūnas
XIII – Dalia Poškienė
XIV – Dominykas Akstinas
XV – Povilas Saudargas
XVI – Vidmantas Staniulis
XVII – Zenonas Vaškevičius
XVIII – Juozapas Šimkus
XIX – Algirdas Šimulynas
XX – Vilius Užtupas
XXI – Albinas Vaičiūnas
XXII – Beatričė Kleizaitė-Vasaris
XXIII – Ričardas Venckus
XXIV – Juozas Vytas Jacevičius
XXV – Zenius Šileris
XXVI –
XXVII –