Lietuva iškilmingais renginiais paminėjo Vasario 16-ąją – 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Išskirtiniai susitikimai buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje. LPKTS buveinėje eksponuojama paroda „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“. Autorius – Europos Parlamento narys, XXVII KMD narys prof. L. Mažylis pristatydamas parodą, kalbėjo apie Vasario 16-osios Akto svarbą, apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
L. Mažylio teigimu – „per Signatarų asmenines patirtis galime suprasti ir mūsų modernios valstybės, visuomenės raidą, geriau pažinti tą laikotarpį, kai buvo priimtas svarbiausias mūsų valstybės dokumentas. Man kiekvienas iš dvidešimties signatarų atrodo išskirtinis, labai nusipelnęs tautai ir valstybei.“ Anot L. Mažylio, šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines Signatarų asmenybes neeiliniuose vaidmenyse.
Parodos pristatymo vieta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje – itin simbolinė. Parodos eksponatai pristato Vasario 16-osios Signatarus, o daugelis iš jų sovietmečiu buvo represuoti, išgabenti į žiaurius lagerius, ištremti iš Lietuvos, priversti emigruoti. Kai kurių iš jų ir palaidojimo vietos nėra žinomos iki šiol. Išskirtinis dėmesys iš tremties grįžusiems, lagerių košmarus pergyvenusiems: Petrui Klimui ir Aleksandrui Stulginskiui.
Akto atradimas Berlyne paskatino prof. Liudą Mažylį toliau gilintis į Signatarų asmenybes, jų veiklą įvairiais gyvenimo laikotarpiais. O pirmieji autografai asmeninėje prof. L. Mažylio kolekcijoje atsirado kur kas anksčiau, dar 2015 m., kai juos aptiko savo šeimos archyve.
Prof. L. Mažylis pasakojo, kaip Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atliko reviziją ir atrado keletą signatarų parašų. Nuo to viskas ir prasidėjo. O nuo 2015 metų kolekcionuoja Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus autografus. Parodoje atsiskleidžia mažiau žinomos arba netikėtos detalės apie Signatarų biografijas, asmenybes. Net septyniolikos Nepriklausomybės Akto signatarų pėdsakus prof. L. Mažyliui susekti pavyko, likusių trijų – Donato Malinausko, Jurgio Šaulio ir Jono Vailokaičio – pritrūko, kad visų dvidešimties tuometinės Lietuvos Tarybos narių autentiški autografai būtų surinkti į vieną kolekciją.
Liudas Mažylis Kaune papasakojo ir apie tai, kaip jo kolekcija, kad ir nedideliu tempu, tačiau šiek tiek pasipildo, kokių jis turi naujų eksponatų, atskleidžiančių Vasario 16-osios Signatarų gyvenimo aplinkybes.
Pristatydamas parodą, prof. L.Mažylis papasakojo ir įdomias kai kurių Signatarų gyvenimo istorijas, situacijas, beieškant autografų ir susitikimus su jų giminaičiais.
Apie kolekcionavimą, organizuotas parodas prof. L. Mažylis yra paskelbęs straipsnyje „Parodos“. Koks tai žanras? (XXVII knygos mėgėjų metraštis, t.VII, p. 244-263). Ši ir paroda „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“ pristatytos ir LPKTS filialuose, EP Strasbūre.
Vasario 16-osios minėjimo renginyje dalyvavo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė. Tai jos sumanymu ir iniciatyva, dalyvaujant dar 15-kai bendraautorių (sudarytojų) išleista knyga „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Pasaulio lietuvių centro parengtos knygos išskirtinumas – dvidešimt Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų genealoginių schemų su apžvalginiais straipsniais, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės. Joje didžioji dalis publikuojamų nuotraukų – spausdinamos pirmą kartą. Knyga pasiekė Lietuvos muziejus, bibliotekas, šiuo metu rengiamas jau antrasis šios unikalios knygos leidimas (užsisakyti galima LPKTS knygynėlyje).
Vasario 16-ajai skirtų šventinių renginių programoje – ir Lietuvos sąjūdžio paminėjimas: atidaryta dr. R. Kaminsko parengta paroda „Iš Sąjūdžio istorijos“. Kita parodos dalis eksponuota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Sąjūdžio būstinėse. Renginyje kalbėjo ir parengtas knygas pristatė prof. A. Dumčius. Jam ir LPKTS Valdybos pirm. V. Sungailai įteikti atminimo ženklai. LR Seimo narė A.Jakavonytė, dalyvavusi renginyje, padėkas įteikė dr. R. Kaminskui ir D. Poškienei. Apie Sąjūdžio ištakas nueitą kelią kalbėjo doc. dr. Romualdas Povilaitis, aktyvus Lietuvos Atgimimo dalyvis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno rajono tarybos narys Valerijonas Senvaitis, dr. Raimundas Kaminskas, Kovo 11-osios signataras L. Milčius.
Gausiai susirinkusius svečius, LPKTS Kauno filialo narius sveikino Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, palinkėdamas saugoti istoprinę atmintį, prisidėti prie tvarios valstybės kūrimo. Vasario 16-osios popietė persikėlė į Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities namus. Ten paminėtas LŽS skyriaus M.E.S. įkūrimo dvidešimtmetis, pagerbti pirmieji nariai, pirmasis grupės vadovas Vytautas Andriejaitis. Džiugu, kad iš XXVII knygos mėgėjų draugijos dalyvauja V. Beresniovas (pirm.), P. Dumšienė, L. Inis, D. Poškienė. Tradicinio renginio organizatorius – nepailstantis LŽS Kauno apskrities skyriaus vadovas Vidas Mačiulis pakvietė naujiems, prasmingiems darbams.
Dalia Poškienė
XXVII KMD pirmininkė
LŽS narė