Menas randa kelią į slapčiausias vietas žmogaus širdyje /Beatričė Kleizaitė-Vasaris/
Tokie žodžiai dedikacija įrašyti dovanotoje knygoje Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. Tai viena iš naujausių autorės knygų. Tokias brangias dovanas parsivežėme iš Vilniaus, aplankę garbiąją Beatričę Jos namuose – muziejuje Vilniuje. Ją, XXVII knygos mėgėjų draugijos narę, buvusią pirmininkę, aplankėme kartu su Birute Butkevičiene, LUMA narėmis Audrone Jurevičiūte, Teodora Dilkiene.
Šiais metais sutikusi 94-ąjį gimtadienį, Beatričė Vasaris mena savo gyvenimo kelią iš Lietuvos – į Lietuvą. Begaliniai branginu šią bendrystę nuo pat pirmojo susitikimo prieš 25 metus, kai susitikome Pasvalyje, suteikiant bibliotekai buvusio vedėjo, rašytojo Mariaus Katiliškio vardą. Draugystė su Lietuvon sugrįžusiais ir ten gyvenusiais ir gyvenančiais iškiliais lietuviais – rašytojais, menininkais, tęsiasi iki dabar.
Beatričė Kleizaitė-Vasaris viena pirmųjų sugrįžo į Lietuvą kilniai misijai.
Tai buvo virsmingi 1989-ieji…
Ji į Lietuvą iš JAV atgabeno pirmuosius 150 Adomo Galdiko darbų. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinta tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kitų autorių kūrybinis palikimas. Įsteigė Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondą ir Vilniuje, prie Arkikatedros ir Žemutinės pilies valdovų rūmų pastatytas Vytauto Kašubos (1915–1997) kurtas paminklas 1998 m. išleista B. Kleizaitės-Vasaris sudaryta knygelė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklas Vilniuje. 2000 m. buvo įsteigtas visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas rūmų atkūrimui garsinti ir paremti. B. Kleizaitė-Vasaris nuo pat pirmųjų metų tapo jo nare, o nuo 2006 – valdybos nare.
2002 m. už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui Beatričė Kleizaitė-Vasaris viena pirmųjų apdovanojama Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliu. Iškilmingoje ceremonijoje drauge su Jos bendražygiais, fondo nariais ir šviesios atminties XXVII knygos mėgėjų draugijos nariais – Justinu Marcinkevičiumi, Romualdu Ozolu pagerbėme kultūros mecenatę.
Už nuopelnus, sujungiant išeivijos ir Lietuvos kultūras į vieną, Ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
2002 metais B. Kleizaitė-Vasaris tuometinio Mokslų akademijos bibliotekos (dabar Vrubleskių) direktoriaus pavaduotojo, Draugijos nario Povilo Saudargo pakviesta į XXVII knygos mėgėjų draugiją, netrukus išrenkama pirmininke. Tuo metu menotyrininkė rengė kapitalinį leidinį apie lietuvių dailininkų darbus JAV ir Kanados šventovėse. Šių darbų meninės nuotraukos eksponuotos Kaune, Kauno raj., keliavo į daugelį bibliotekų ir kultūros centrų.B. Butkevičienė, Beatričė Kleizaitė-Vasaris, Dalia Poškienė – trys XXVII Knygos mėgėjų draugijos pirmininkės
2005 m. aktyviai prisidėjo prie Draugijos metraščio I ir II tomų fotografuotinio ir III tomų parengimo ir išleidimo. Parengė straipsnį ALKA – Amerikos lietuvių kultūros archyvas. Tai apie ALKA biblioteką, kurioje Beatričė Kleizaitė (Kerbelienė)-Vasaris tęsė profesionalių bibliotekininkių Madgalenos Avietėnaitės, Laimos Mockuvienės darbus.
B. Kleizaitė-Vasaris rūpinosi pargabenat skulptoriaus Vytauto Kašubos 82 skulptūras ir 40 piešinių. Pasirūpinta ir išlaidomis (10 000 dol.). laivu į Lietuvą – Vilniaus muziejui. Kartu išsiųsta ir dailininko A. Galdiko likusiųjų paveikslų dalis. Į Lietuvą sugrįžo keletas Jono Rimšos ir Elenos Urbaitytės kūrinių.
Apie Beatričę Kleizaitę-Vasaris būrėsi menininkai. Jos namuose Stiklių g. vos tilpo parvežti Lietuvon darbai. Ne vieną parodą iš jos kolekcijos surengėme ir Kaune – Adomo Galdiko tapybą eksponavome Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete. B. Kleizaitė-Vasaris sakė <mano tikslas – sugrąžinti Lietuvai visą išeivijos dailės aukso fondą. Į Lietuvą esu parvežusi ir įvairiems muziejams perdavusi per tūkstantį Adomo Galdiko vėlyvojo laikotarpio kūrybos darbų. Tai daugiausiai darbai iš jo palikimo…>.
2009 metais minint dailininko Vytauto Igno 85-ąsias gimimo metines, iš B. Kleizaitės-Vasaris rinkinių parengta paroda Iš Lietuvos – į Lietuvą. Darbai eksponuoti Kaune, Vilniuje, Plungėje.
Tų pačių metų rudenį pasirodė knyga „Albinas Elskus: grožio ir vizijos dailininkas“. Jos sutiktuvės vyko Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus prieglobstyje. Knygos autorė ypatingai profesionaliai aptaria Albino Elskaus (gimusio Kaune), gyvenimą ir kūrybą. Kolekciją padovanojo J. Vienožinskio menų fakultetui.
Kita B. Kleizaitės kolekcija – angelai. Jos namai buvo pilni angelų. Daugiau kaip 200 angelų medžio skulptūros, tapyti, keramikiniai, stiklo angelai iš Vilniaus iškeliavo į Anykščius. Tuometinio mero Sigučio Obelevičiaus dėka 2010 metais Sakralinio meno centre atidarytas pirmas ir vienintelis Lietuvoje Angelų muziejus. Atidarymo iškilmėse padovanoti ir LUMA narės Dalios Kerpauskienės, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario Vladimiro Beresniovo, Kauno klubo skiaučių menas narių bei skulptoriaus Liudviko Ivaškevičiaus sukurti angelai. Kitas susitikimas su Beatriče Anykščiuose, kai pristatyta knyga albumas „Angelai“. Koks angelo vaidmuo žmogaus likime? Beatričė Vasaris tą fenomeną tyrinėja savo monografijoje „Angelai“. Beatričė yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje angelologė,. Gausiai iliustruotoje „Angelų“ knygoje autorė, kaip meno istorikė, pateikia daugybę istorinių žinių angelų tema, paplitusia vaizduojamajame pasaulio mene nuo pat senųjų, iki krikščioniškųjų amžių bei dabartinių laikų. Studija „Angelai“ parašyta įvairaus amžiaus ir išsilavinimo skaitytojams prieinamu, vakarietišku stiliumi. Iš knygos pasakojimų ryškėja, kad Beatričės angelas sargas nuo pat vaikystės metų ją vedė per gyvenimą, saugodamas nuo pavojų ir įkvėpdamas drąsos imtis neįtikėtinai sunkių užduočių.
Dar vieną svarbią užduotį Beatričė Kleizaitė-Vasaris įgyvendina 2014-ųjų gegužėje. Marijampolės senamiestyje įsikūrusiame Meilės Lukšienės švietimo centre atidaroma Jos vardo menų galerija. B. Kleizaitė-Vasaris troško, kad jos sukaupta iškilių menininkų darbų kolekcija būtų prieinama žmonėms, kad nuolatinei ekspozicijai Lietuvoje atsirastų tinkama vieta ir, anot mecenatės, kad galerija nestokotų lankytojų, kad ten skambėtų muzika, būtų skaitoma poezija. Tokia vieta atsirado Sūduvoje. Šis kraštas Beatričei savas – čia jos tėvų, jos vyro ir jo tėvų šaknys, tad daugiau kaip 400 meno kūrinių padovanojo Marijampolei. Kasmet gegužę, vykstant Marijampolės miesto dienoms, tarptautinio poezijos pavasario – vaikų knygos šventei A. Matučio gimtinėje Zomčinėje, aplankome šią įspūdingą galeriją. Joje sutikome ir naująją knygą albumą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.
2017 m. gegužės 26 d. teatralei, režisierei, pedagogei, aktyviai visuomenininkei, kultūros mecenatei, Lietuvai padovanojusiai dvi puikias meno buveines – jos vardo menų galeriją Marijampolėje ir Angelų muziejų Anykščiuose Beatričei Kleizaitei-Vasaris įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos aukščiausias apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Toks Beatričės Kleizaitės-Vasaris – iškilios lietuvės moters paveikslas, o Jos darbai – neįkainojamos vertybės, kurias pelnytai turime puoselėti, saugoti ir dėkoti už dovaną Lietuvai ir jos žmonėms.
Dalia Poškienė
LUMA prezidentė,
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
