LSMU Veterinarijos akademijos muziejuje spalio mėnesį vyko minėjimas, skirtas Veterinarijos akademijos Serologijos instituto vedėjo daktaro Petro Radvilos 120-čiui ir Radvilų knygos „Iš mūsų gyvenimo“ pristatymui.
Minėjimo rengėjai – LSMU Veterinarijos akademijos muziejus labai džiaugėsi į minėjimą atvykusiais svečiais iš Šveicarijos. Atvyko mokslininko sūnus Petras Ramutis Radvila su dukra ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.
Renginio dalyviai turėjo malonumo ne tik išklausyti pranešimus ir įdomius pasisakymus, bet ir gavo dovanų knygą „Iš mūsų gyvenimo“, jiems buvo suteikta ir galimybė gauti mokslininko sūnaus (knygos bendraautoriaus) autografus. Knygą išleido Pasaulio lietuvių centras (vadovas – XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Valdas Kubilius).
Minėjimo organizatoriai taip parengė programą – kad būtų apžvelgti įvairūs Petro Radvilos mokslo, darbo, gyvenimo aspektai – ir Lietuvoje, ir Šveicarijoje.
Minėjimo dalyvius pasveikino LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. M. Malakauskas.
Veterinarijos akademijos muziejaus vedėja L. Baršauskienė skaitė pranešimą Veterinarijos akademijos Serologijos instituto ištakos ir veikla.
LSMU prof. emeritas, habil. dr., Lietuvos mokslo premijos laureatas P. A. Matusevičius – Daktaro Petro Radvilos mokslinė veikla.
Auditorija nekantriai laukė mokslininko sūnaus – Petro Ramučio Radvilos pasisakymo Dr. Petras Radvila: gyvenimas dėl sveikatos ir laisvės. Petras Ramutis Radvila pabrėžė: Man ypač svarbu mūsų šeimos gyvenimo pavyzdžių faktais nušviesi Europos dvidešimto amžiaus istoriją, parodyti, kokią grėsmę kelia jėgos politika bei doktrinomis paremtas mąstymas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė,Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, LUMA Garbės narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos narė Jūratė Caspersen domėjosi visuomenine mokslininko veikla Šveicarijoje ir parengė pranešimą Dr. P. Radvila – Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Po minėjimo buvo galimybė padiskutuoti prie kavos puodelio, o temų būta įvairiausių, nes auditorijoje buvo ne tik mokslininkų, bet ir žmonių iš Radvilų giminių Lietuvoje, įvairių visuomeninių organizacijų – Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA), XXVII knygos mėgėjų draugijos.
Tie, kurie jau spėjo perskaityti Tėvo ir Sūnaus Radvilų knygą „Iš mūsų gyvenimo“, rado daug autentiškų pasakojimų apie mokslo kūrimąsi 1918-tų metų Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo. Studijas Šveicarijoje. Sunkią pabėgimų nuo antrosios sovietų okupacijos istoriją – nuo Tėvo Tėvynės Lietuvos iki Motinos Tėvynės Šveicarijos.
Perskaičius Radvilų knygą „Iš mūsų gyvenimo“ supranti, kad gavai labai daug svarbių istorijos žinių, iš knygos įvykių pasakotojo pasimokei ištvermės ir sumanumo, pajutai to meto lietuvių generacijos nesustabdomą norą lavintis ir kuo geriau atlikti savo pareigas – darbovietei, šeimai, visuomenei. Norėtųsi, kad tokios tematikos knygas būtų galima rasti rekomenduojamas mokyklų programose. Man vis stiprėja mintis, kad mums Lietuvoje reikia rimto muziejaus, kuriame būtų sukaupta iš Lietuvos į Vakarus nuo sovietų pabėgusių žmonių gyvenimo, didžiulės ištvermės, praradimų ir naujų pasiekimų Vakarų pasaulyje istorija.
Tekstą parengė Perpetua Dumšienė
XXVII knygos mėgėjų draugija
Iliustracijas parengė Dalia Poškienė