Gydytojas kardiochirurgas, politinis ir visuomenės veikėjas, prof. habil. daktaras, vienas iš šiuolaikinės kardiochirurgijos, ypač išeminės širdies ligos chirurgijos, širdies elektrinės stimuliacijos bei stiprios techninės bazės Kaune kūrėjų Arimantas Dumčius (g. 1940 01 04 Kaune) į XXVII knygos mėgėjų draugiją priimtas 1993 liepos mėn., antrame posėdyje, pažymėtas penktu numeriu. Nuo jaunystės susiformavo kaip bibliofilas ir kolekcininkas. Bendravo su Z. Zinkevičiumi, A. Buraču, A. Smailiu, E. Jovaiša, V. Staniuliu, A. Vaičiūnu, R. Kaminsku, J. Ivaškevičiumi, V. Kubiliumi, J. Tamošiūnu ir kitais. Sukaupė solidžią retų knygų ir numizmatikos biblioteką. Joje išskirtiniais yra visų Lietuvos enciklopedijų rinkinys, medicinos enciklopedijos, Lietuvos istorijų ir istorinių leidinių rinkinys, Pasaulio ir lietuvių literatūros skyriai, Laisvės kovų archyvas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikų komplektas, žurnalų „Pasaulio lietuvis“, „Į Laisvę“, „Suvalkija“ nepilni rinkiniai. Taip pat ikikarinių bei dabarties žymių veikėjų atsiminimų rinkinys, Sūduvos (Zanavykijos) kultūros ir istorijos leidiniai, XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščiai, gausus kontrafakcinių leidinių skyrius, iš jų 5 išleisti paties autoriaus. A. Dumčiaus kaip bibliofilo ir kolekcininko veikla atsiskleidžia 2009–2013 redaguojant bei paremiant „Varpo“ Nr. 39–45 leidybą. Taip pat parengė ir išleido tęstinį leidinį „Lietuvių Tauta ir pasaulis“, 2000–2016, 12 knygų, bei kolektyvinį leidinį „Lietuva ir Žmogaus teisės“, t. 1-2, 2008–2010 ir daugelį kitų. Asmeninės bibliotekos specialioms studijoms skirti skyriai Lietuvių ir kalbos kilmė, Mokslo ir tikėjimo sąsajos, Pasipriešinimo istorija, Trėmimų sąvadas. Numizmatikos skyriuje sukaupta 174 medaliai ir monetos, dar per du šimtus proginių ženklų ir medalių, ženklelių bei apie 40 valstybės ir visuomeninių organizacijų apdovanojimų. Visi apdovanojimai turi originalius sertifikatais. Bibliotekoje yra per 12 tūkst. vienetų. Keli šimtai grožinės literatūros knygų dovanotos giminėms, draugams ir Šakių krašto bei kitoms bibliotekoms. Autorinės knygos labdaros būdu įteiktos Lietuvos centrinėms bei Sūduvos viešosioms bibliotekoms.
XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio ketvirtame tome publikuotas A. Dumčiaus straipsnis „Profesorius Alfredas Smailys – Lietuvos atgimimo idealų skelbėjas“ apie vieną XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo iniciatorių. Rėmė XXVII knygos mėgėjų draugijos, LPKTS, LŠS, Lietuvos Sąjūdžio renginius, kuriuose buvo pagerbtas pasipriešinimo dalyvių, tremtinių, kovotojų – didvyrių už Lietuvos laisvę atminimas ir įamžinimas. Tai – 1999 m. S. Šilingo ir jo žmonos palaikų istorinis perlaidojimas iš Kauno laivu Nemunu, prieplaukoje kalbas pasakė prof. V. Landsbergis, prof. A. Dumčius. Varpininką J. Kriaučiūną įamžino bareljefe ant jo buto namo K. Donelaičio 51. A. Dumčius pasisakė 2005 mokslinėje konferencijoje, 2006 parodoje Seime, 2009 vėl konferencijoje Seime, 2010 M. Romerio universitete atidarant Stasio Šilingo vardo auditoriją. 2010 01 27 Kauno miesto muziejaus ir XXVII knygos mėgėjų draugijos surengtoje konferencijoje „Gyvenęs tautai ir valstybei“, A. Dumčius skaitė pranešimą apie St. Šilingą. 2008 06 A. Dumčiaus ir A. Vaičiūno rūpesčiu S. Šilingas įamžintas bareljefe ant jo buto namo Daugirdo 4. A. Dumčius globojo 2012 Seimo III rūmų parodų galerijoje pristatytą XXVII knygos mėgėjų draugijos parengtą ekslibrisų parodą „Gyvoji atmintis“ bei iš D. Akstino rinkinių parengtą G. Didelytei ir jos knygos pristatymui skirtą parodą.
Gydytojas Arimantas Dumčius 1965 baigė Kauno medicinos instituto (dabar LSMU Kauno Klinikos) Gydomąjį fakultetą, dirbo šioje aukštojoje mokykloje ir jos klinikoje gydytojo chirurgo, dėstytojo ir mokslo darbuotojo integruotose pareigybėse. Turi ilgametę bendros ir širdies – kraujagyslių chirurgijos mokslinę, praktinę ir pedagoginę patirtį. Pas prof. J. Brėdikį baigė Hospitalinės chirurgijos aspirantūrą. 1970 apgynė medicinos mokslų daktaro laipsnį, 1980 – habilituotas daktaras. Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vedėjas 1979–2004 Kardiochirurgijos klinikos profesorius nuo 1986, 1993–1994 vadovavo IŠL chirurgijos klinikai, dviejų kadencijų jos senato narys. Laboratorijos kolektyvas, remiant KMI (KMU) ir Kauno Klinikoms, su kitais padaliniais sukūrė vakarietišką kardiologijos ir kardiochirurgijos medicinos praktikos, mokslo ir technikos bazę. Tai padėjo pagerinti išeminės širdies ligos diagnostikos ir ypač chirurginio gydymo ( šuntavimo), naudojant ištobulintą dirbtiną kraujo apytaką, rezultatus. 1980 pirmą kartą Lietuvoje panaudojo vidinę krūtinės arteriją širdies raumens (miokardo) kraujotakai atstatyti. 1983 išplėtė vainikinę kraujagyslę kateteriu su balionu, Klinikoje pritaikė prieširdžių ir skilvelių įvairius stimuliacijos būdus, kuriuos su prof. J. Brėdikiu aprašė knygoje „Endokardinė širdies elektrostimuliacija“, 1979, (rusų k.). Ženkliai išplėtus sudėtingas širdies ir kraujagyslių atstatymo operacijas, jau 1991–1993 m. pasiekti IŠL chirurginio gydymo rezultatų pasauliniai standartai. Iki 2004 m. pats su kitais atliko per 2500 širdies ir daugelį kitų operacijų. Buvo parengta kvalifikuota specialistų grupė šiuolaikiškam darbui širdies ir kraujagyslių chirurgijoje bei vystant intervencinę kardiologiją. Vadovavo 19 medicinos mokslo daktaro ir 5 – habilituoto daktaro disertacijoms. Į klinikos praktiką įdiegė per 40 pasiūlymų ir išradimų. Už įdiegimus apdovanotas sidabro ir trimis bronzos medaliais, kitais žymenimis. 2024 LSMU rektorius, prof. dr. R. Benetis Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos kolektyvo ilgametį darbą įvertino taip: „Didelę įtaką Širdies ir kraujagyslių chirurgijos Kauno Klinikose raidai darė KMI rektoriaus akademiko Z. Januškevičiaus įkurta Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija, kuriai 1979–2004 m. vadovavo prof. habil. dr. A. Dumčius“.
A. Dumčiaus, kaip gydytojo, mokslininko ir visuomenininko veikla atsispindi knygoje „Gydytojas Arimantas Dumčius: profesinė ir visuomeninė veikla“, Vilnius, 2010, 410 psl. Čia išspausdinta 100 (iš turimų apie 250) politinių – visuomeninių straipsnių. Antroje, pagrindinėje, atsiminimų knygoje „Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla“, Kaunas, 2019, 384 psl. duomenys įvairesni, labiau išplėsti, liečia Dumčių giminės ir Lietuvos, ypač Sūduvos, istoriją. Autoriaus medicinos mokslo straipsniai įtraukti į LSMU bibliotekos leidinių katalogą (https://hdl.handle.net/20.500.12512/122902) (382 mokslinės publikacijos ir 42 knygos).
Už naujų širdies elektrinės stimuliacijos būdų ir technikos sukūrimą bei įdiegimą į klinikinę praktiką paskirta Respublikinė premija(1980), JAV Lietuvių Fondo dr. Antano Razmos premija už ypatingą pasižymėjimą mokslinės medicinos srityje (2003). Nusipelnęs Lietuvos gydytojas (2009). Aktyvus Kauno Sąjūdžio dalyvis atkuriant Nepriklausomybę, išvedant sovietų armiją, vėliau – buriant žmogaus teises ginančias organizacijas ir stiprinant demokratiją šalyje. Visuotinių žmogaus teisių Deklaracijos signataras (1989), Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vienas iš įkūrėjų (1990), jos garbės pirmininkas (2005). Buvęs 1941 m. birželio tremtinys, aktyvus šaulys. 2004–2016 Lietuvos Respublikos Seimo narys, vėliau – patarėjas Seime, 1993 birželyje įkūrė Kauno Zanavykų bendriją. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.
Arimantas Dumčius, kaip aktyvus visuomenės veikėjas, Kauno savivaldybės sveikatos komiteto pirmininkas, Seimo narys Kalniečių apygardoje su kitais 2002–2016 inicijavo ir pritraukė tikslines dotacijas Kauno miestui. Iš valstybės ar ES inovacijų fondų konkursų keliu buvo gautos dotacijos: „Žalgirio“ arenos statybai, LSMU Farmacijos fakulteto techniniam projektui rengti, Eigulių seniūnijos Čečėnijos aikštės rekonstrukcijai, Panemunės tiltui pastatyti, Filharmonijos renovacijai, Kalniečių parko atnaujinimo darbams. Taip pat Eigulių seniūnijos V. Kudirkos bibliotekos dviem padaliniams, trims gimnazijoms ir dalinei 12 lopšelių – darželių bei globos namams „Pastogė“ atnaujinti, Kalniečių poliklinikos renovacijai, Islandijos magistralės perėjai įrengti, Dariaus ir Girėno stadiono dangai, Sporto Halės šviestuvams pakeisti. Prof. A. Dumčius iš asmeninių lėšų skyrė labdarą įrengiant granitinę Atminimo sienelę Čečėnijos aikštėje „Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę“ 39 patriotinėms Lietuvos organizacijoms įamžinti. Įrengė lopšelio – darželio „Kodėlčiukas“ sporto aikštelę. Laimėtą JAV Lietuvių Fondo dr. A. Razmos premiją (25 tūkst. dolerių) už ypatingą pasižymėjimą mokslinės medicinos srityje paskyrė Kardiologijos instituto Eksperimentinei operacinei įrengti. Jo šeima ženkliai finansiškai parėmė Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios statybą Eigulių seniūnijoje. Savo lėšomis rėmė septynių tęstinio leidinio „Lietuvių Tauta ir pasaulis“ knygų leidybą. Taip pat išleido atsiminimų knygą „Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, kilmė“, 2019, kun. Vinco Dumčiaus sūduvių dainų su gaidomis rinktinės „ Aš dainorius, aš dainorėlis“ išleidimą, 2024 m., inicijavo P. Avižonio „Lietuviška Gramatikėlė‘ leidybą, 2022.
Prof. A. Dumčius su A. Vaičiūnu ir kitais iš užmaršties atgaivino ir įamžino sovietų nužudyto lageryje pirmojo Lietuvos Kariuomenės ir partizanų kapeliono ir Ilguvos klebono Juozo Vyšniausko, Vilniaus kalėjime nužudyto vyskupo Vincento Borisevičiaus atminimą. Prof. A. Dumčius iškiliame paminkle Gerdžiūnuose prikėlė savo senelio, švietėjo, knygnešių rėmėjo, mokytojo Petro Dumčiaus ir jo Eiciūnų – Gerdžiūnų mokyklos bei naikinamos, tremtos ir žudytos plačios Dumčių giminės Sūduvoje atminimą. Rūpinosi nužudyto lageryje Tėvo, Kauno savivaldybės brandmajoro, „Pilies“ sukarintų šaulių – ugniagesių skyriaus vado, Stasio Dumčiaus įamžinimu bareljefe ant Ugniagesių rūmų sienos Nemuno g. bei Petrašiūnų kapinėse. Per dvidešimtmetį sudarė Dumčių vardo ir kilmės, giminės genealogijos medį, aprašė giminystės ryšius ir nuopelnus lietuvių Tautai, kalbai ir Lietuvos valstybei. Kartu su giminėmis Pažereckais ir kitais atnaujino senelių kapavietę ir sunaikintos Dumčių sodybos – mokyklos vietoje pastatė koplytėlę su įmontuotu slenksčiu. Paežerėlių kapinėse atstatė senelės giminės bajorų Slivinskių koplyčią – unikalų kultūros paveldo paminklą, menantį jų kovas su kryžiuočiais jau po Žalgirio mūšio. Knygose plačiai aprašė Sintautų parapijos gimines Dumčius – kunigą Vincą Dumčių (palaidotas Veiverių bažnyčios šventoriuje), parėmė jo surinktų dainų rinktinės leidybą, Joną Dumčių (palaidotas Garliavos bažnyčios šventoriuje), atnaujino jo kapavietę. Aprašė žymų VU senųjų kalbų katedros vedėją, filologijos profesorių Joną Dumčių, gimines Avižonius, Mačius, varpininką Joną Kriaučiūną, Vilkaviškio seminarijos rektorių Joną Naujoką ir daugelį kitų.
Dirbant LPKTS tarybos komisijoje, rėmė V. Sakalausko Petrašiūnų Tremtinių Memorialo projektą, finansavo įrašus granito sienelėje, pasiekė, kad padidintų ansamblio plotą perkėlus konteinerius, inicijavo griūvančios ant paminklų pušies šalinimą. Konkurso komisijoje atrinko paminklą partizanų Motinai Vytauto parke. Prisidėjo pastatant iškilų paminklą su Jeruzalės kryžiumi tremtiniams Gerdžiūnų sankryžoje. Paminėjo J. Pikčilingio 70-tį, įamžino paminkle legendinį Ilguvos Ąžuolą Ilgį. Inicijavo Paežerėlių valsčiaus žuvusių partizanų įamžinimą obeliske Mikniškėse, dalyvavo ąžuolynų Šakiuose ir varpininko J. Kriaučiūno tėviškėje, Bundzuose, pasodinimą, Lembertų perlaidojimą Paežerėlių kapinėse. Atgimimo metu kūrė Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociaciją, LPKTS, LPKTB. 2000 m. buvo Komunistinių nusikaltimų Kongreso Vilniuje Koordinacinės tarybos narys. Liudijo tribunole apie sovietų nusikaltimus, surinko per 4 tūkst. tremtinių parašų. Aktyviai platino „Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kroniką“, jos muziejų su A. Vaičiūnu padėjo kurti Panevėžio rajone, kun. Kazimiero Kuzminsko tėviškėje. Visuomenės įgaliotas, LKB Kronikos pilną komplektą 1994 m. A. Dumčius įteikė Nobelio Taikos premijai Osle. Prisidėjo įrengiant Vytauto pr. bareljefą signatarui dr. J. Bagdonui, A. Dumčiaus teikimu Šakių garbės pilietis Albinas Vaičiūnas 2024 birželio 8 d. buvo įamžintas Vido Cikanos 1994 m. pastatytoje paminklinėje koplyčioje Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos 200 m. jubiliejui pažymėti.
Baigus profesinę veiklą, prof. A. Dumčiaus politinė ir visuomeninė veikla 2004–2016 Seime ir po to dirbant Seimo narės Irenos Haase patarėju 2016–2020 ir 2020–2024 kadencijose buvo ir yra labai produktyvi. Pasiūlė per 300 įstatymų ir papildymų žmogaus teisių, sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos klausimais. Buvo įgyvendinti naujos redakcijos nukentėjusių nuo okupacijų ir pasipriešinimo dalyvių statuso, savininkų ir nuomininkų nekilnojamojo turto kompensacijos, černobyliečių, holokausto, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signatarų, politikų elgesio kodekso, Lietuvos Kariuomenės dienos, Lietuvos Respublikos himno, gyventojų registro, dirbančių pensininkų kompensavimo ir kiti įstatymai. Seime įkūrė Visuomeninę tarybą. Organizavo kasmetines akcijas „Širdies diena Seime“ su lydinčiomis mokslinėmis konferencijomis, organizavo konferencijas „Mokslo pažanga ir dvasingumas“ bei daugybę renginių ir įdiegimų Laisvės kovų tematika.

Apdovanojimai:
Lietuvos sąjūdžio 10-mečio medalis (1998); Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medalis (2005); Lietuvos VRM II laipsnio medalis (2007) Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas (2009); pasižymėjimo ženklai „Už nuopelnus gyventojų saugai“ (2010); Lietuvos šaulių sąjungos 3-iojo laipsnio pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2013); LPKTS I laipsnio žymuo Už nuopelnus Lietuvai (2013); LTOK 25-mečio atminimo medalis (2015); LR Seimo apdovanojimas „Už indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, parlamentarizmo tradicijų stiprinimą“ (2016); LAKS Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio medalis (2018).
Suteikta respublikos premija už endokardinės širdies stimuliacijos įdiegimą Lietuvoje (1980). JAV lietuvių fondo apdovanotas A.Razmos aukščiausia premija už medicinos mokslo pasiekimus (2003).
Bibliografija (keletas svarbesnių publikacijų):
Эндокардиальная электростимуляция сердца / Ю. Бредикис, А. Думчюс. – Вильнюс: Мокслас, 1979.
Punkcinė venų kateterizacija: mokymo priemonė / [Dumčius Arimantas]. – Vilnius: LTSR aukšt. ir spec. vid. mokslo m-ja, 1980.
Sergančiųjų ischemine širdies liga chirurginis gydymas: (funkcinės būklės nustatymas, indikacijos, atstatomasis gydymas); (metodinės rekomendacijos) / A. Kriščiūnas, N. Paliuščinskaja, G. Uždavinys, A. Dumčius, L. Ivaškevičienė, I. Žukauskienė, J. Marcinkevičienė, D. Jablonskienė; Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, Z. Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos MTI [mokslinio tyrimo institutas], Respublikinis Vilniaus širdies ir kraujagyslių chirurgijos centras, Kauno medicinos akademija. – Kaunas [i.e. Vilnius]: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 1990.
Miokardo revaskuliarizacijos operacijos Kauno medicinos universiteto klinikose, Arimantas Dumčius, Rimantas Benetis, Šarūnas Kinduris, Saulius Giedraitis, Adakrius Siūdikas, Edmundas Širvinskas. Medicina (2001), 37 tomas, Nr. 12.
Tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (12 knygų) sudarytojas ir redaktorius (Kaunas: UAB „Gabija”, 2000–2002; KMU spaustuvė, 2003; Vilnius, „Mašinų Ko, 2004 – 2007;Vilnius UAB „Ciklonas“, 2010–2011;, Kaunas, Morkūnas ir Ko, 2015 ).
Lietuvos širdies chirurgijos ištakos, raida ir perspektyvos: metodinė priemonė / Arimantas Dumčius; Kauno medicinos universitetas. – Kaunas: Kauno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2003.
Gydytojas Arimantas Dumčius: profesinė ir visuomeninė veikla / [sudarė Arimantas Dumčius, Aušra Pocienė]; [str. autoriai Arimantas Dumčius, Raimundas Kaminskas, Stasys Uosis, Jurgita Malinauskaitė, Virginija Skučaitė, Valentinas Gylys]. – Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2010.
Profesorius Alfredas Smailys – Lietuvos Atgimimo idealų skelbėjas / Arimantas Dumčius // XXVII knygos mėgėjų metraštis. – Kaunas; Vilnius: XXVII knygos mėgėjų draugija; Leidykla „Naujasis lankas“, 2010, t. 4, p. 231-234.
Mokslo ir krikščioniškojo tikėjimo sąsajos [vienas knygos straipsnio autorių Arimantas Dumčius]. – Vilnius: Ciklonas, 2015.
Jie kūrė nepriklausomą Lietuvą / sudarytojas Arimantas Dumčius. – Kaunas: Naujasis lankas, 2016.
Olimpinis alkas – Lietuvos sporto muziejus / Algimantas Bertašius, Arimantas Dumčius, Zigmantas Benjeminas Kazakevičius, Henrikas Kibeikis [i. e. Kebeikis], Jurgis Marculanas, Elena Puišienė, Romualdas Rimdeika; [Lietuvos sporto muziejus]. – Kaunas: Lameta, 2018.
Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla / Arimantas Dumčius. – Kaunas: V. Staniulio knygynas, spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, 2019.

Iliustr.:
Arimantas Dumčius – kardiologas, profesorius. Foto Marijonas Baranauskas. LFS (Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Bar 334.
Prof. Arimantas Dumčius aptariant ligonį operaciniam gydymui. Kaunas. 2001. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Arimantas Dumčius. 2004 // https://www.vle.lt/straipsnis/arimantas-dumcius/
Arimantas Dumčius. Kaunas. 2010 01 18. Nuotr. iš asmeninio archyvo.