Lietuvių kultūros istorikė, bibliografė Marija Mašiotaitė-Urbšienė (1895 06 24 Rygoje – 1959 03 02 Kaune) buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrimo iniciatorė, su vyru Juozu Urbšiu gyvendama Paryžiuje susipažino su vietos bibliofilų veikla, užsikrėtė idėja ir Lietuvoje įsteigti bibliofilinės pakraipos organizaciją. Tokią iniciatyvą palaikė knygos mylėtojai Kaune. V. Steponaitis susirašinėjo su M. Mašiotaite-Urbšiene draugijos įstatų klausimu, ji buvo informuojama apie jau įsteigtos XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklą, buvo jos nare nuo 1931 m., mokėjo mokesčius, nors iki 1933 m. dar gyveno Paryžiuje. Sugrįžusi į Lietuvą M. Mašiotaitė-Urbšienė toliau aktyviai dalyvavo XXVII knygos mėgėjų draugijos veikloje iki pat jos uždarymo, 1940 m. buvo jos metraštininke. Draugijoje turėjo keturioliktą numerį. Į Kauno Ąžuolyno biblioteką pateko vardinis M. Urbšienės „XXVII knygos mėgėjų įstatų ir regulamino“ egzempliorius. Šioje bibliotekoje yra ir trys pačios M. Urbšienės įvairiems asmenims dedikuotos jos knygelės: kalbininkui Antanui Saliui, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui, kolekcininkui, bibliofilui Vladui Daumantui ir kultūros istorikui, taip pat XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui Vaclovui Biržiškai. Ąžuolyno bibliotekoje taip pat yra dvi knygos su Marijos ir Juozo Urbšių ekslibrisu bei dar dvi knygos, buvusios Marijos Mašiotaitės asmeninėje bibliotekoje, su jos parašu.
M. Mašiotaitė-Urbšienė buvo ir kitų organizacijų nare. 1934 m. M. Mašiotaitė-Urbšienė įstojo į Lietuvos istorijos draugiją, buvo Lietuvių-prancūzų draugijos vicepirmininkė.
M. Mašiotaitė-Urbšienė nuo 1918 m. vertėjavo įvairiose Lietuvos ministerijose, o 1922–1927 m. dirbo vertėja Lietuvos pasiuntinybėse Vokietijoje, SSRS ir Prancūzijoje. 1926 m. ištekėjo už diplomato Juozo Urbšio, tuo metu dirbusio Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. 1927 m. Juozą Urbšį paskyrus Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje pirmuoju sekretoriumi, lieka gyventi bei dirbti Paryžiuje iki 1933 m., po to trumpam kartu su vyru persikelia į Rygą ir nuo 1934 m. gyveno Kaune. Ji buvo viena pirmųjų Lietuvos kultūros istorijos tyrinėtojų, rengusių lituanistines bibliografijas „Lituanica“ (nuo 1927 m.). M. Mašiotaitė-Urbšienė rinko literatūrą apie Lietuvą užsienio kalbomis, rašė užsienio leidinių apžvalgas ir recenzijas, rengė žurnalo „Bibliografijos žinios“ lituanistines tęstines rodykles.
Parašė studijas: 1831 ir 1863 m. sukilimo propaganda Paryžiuje (1935), Vokiečių karo meto spauda ir Lietuva (1939), Susisiekimas, paštas ir pasai Lietuvoje Didžiojo karo metu (1939), Vokiečių okupacijos ūkis Lietuvoje (1939), atsiminimų (1996 išleisti pavadinimu Prie žibalinės lempos). Sudarė knygos Klaipėdos krašto istorijos paraštėje (1934) literatūros bibliografiją, leidinį Sąrašas aktualių knygų ir rašinių apie Vilnių ir Vilniaus kraštą (1939). Spaudai parengė T. Daugirdo dienoraštį Kaunas vokiečių okupacijoje (1938). Išvertė įvairių tautų pasakų vaikams.
1940 m. liepos 17 d. kartu su vyru buvo suimta ir deportuota į Tambovą, po to kalėjo įvairiuose Rusijos kalėjimuose. 1956 m. grįžo į Kauną, apsigyveno ją priglaudusios Sofijos Čiurlionienės namuose bei 1957-1958 m. dirbo tuo metu Kaune buvusioje Respublikinėje bibliotekoje (dabartinė Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Vilniuje). Palaidota Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Bibliografija:
Medžiaga kan. Zabičio ir Vladimiro Gadono biografijoms / Marija Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1933. – (Atsp. iš: XXVII knygos mylėtojų metraštis, t. 1; Bibliogr.: p. 15-16).
Lituanica, 1933 / Marija Urbšienė. – Kaunas: [s.n.], 1934. – (Atsp. iš: „Bibliografijos žinios“, 1934, Nr. 3, 4, 5).
Klaipėdos krašto istorijos paraštėje / M. Urbšienė. – Kaunas: Sakalas, 1934.
1830 ir 1863 m. sukilimų emigracijos propaganda Prancūzijoje / M. Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1935.
Lituanica 1934 ir 1933 m. papildymai / Marija Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1936. – (Atsp. iš: „Bibliografijos žinios“, 1935, Nr. 1, 2, 3, 4, 6 ir 1936, Nr. 1).
Kaunas vokiečių okupacijoje / Tadas Daugirdas; spaudai parengė M. Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1937.
Lietuvos mokykla Didžiojo karo metu / Marija Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1938.
Sąrašas aktualių knygų ir rašinių apie Vilnių ir Vilniaus kraštą / Marija Urbšienė. – Kaunas: Urbšienė, 1939. – (Atsp. iš „Lietuvos žinių“).
Suvalkų trikampis ir raštai apie jį / Marija Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1939. – (Atsp. iš „Lietuvos žinių“).
Vokiečių karo meto spauda ir Lietuva / Marija Urbšienė. – Kaunas: Spaudos fondas, 1939. – (Atsp. iš „Karo archyvo“; Bibliografija išnašose).
Vokiečių okupacijos ūkis Lietuvoje / Marija Urbšienė. – Kaunas: [s. n.], 1939. – (Atsp. iš „Karo archyvo“, t. X ir XI; Bibliografija išnašose).
Prie žibalinės lempos: Atsiminimai / Marija Urbšienė-Mašiotaitė; [iliustravo Marija Urbšienė-Mašiotaitė]. – Vilnius: Vaga, 1982.
Prie žibalinės lempos: Atdaras langas: Prisiminimai / Marija Urbšienė; dail. Romualdas Orantas. – Vilnius: Džiugas, 1996.
Prisiminimai / Marija Urbšienė-Mašiotaitė. – Vilnius: Džiugas, 1996.
Parengta pagal:
Marija Urbšienė (1895–1959) – bibliofilė / Genovaitė Raguotienė // Knygotyra. – 2002, t. 38, p. 214-221.
Urbšienė Marija Mašiotaitė / Valdas Selenis // Lietuva: biografijos. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, t. 4, p. 655.
Bibliografė, visuomenės veikėja, rašytoja Marija Mašiotaitė-Urbšienė / Meno bangų enciklopedija. 2015 06 30 // https://www.menobangos.lt/bibliografe-visuomenes-veikeja-rasytoja-marija-masiotaite-urbsiene
Iliustracijos:
Marija Urbšienė (pirma iš dešinės) prie lauko staliuko. Kaunas. 1937. ČDM G 93263.
Marija Urbšienė. Paso kortelės nuotr. 1940. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 2721.
