Lietuvos politikos veikėjas, knygų ir meno kūrinių kolekcininkas, Lietuvos valstybės simbolikos kūrėjas, Kauno apygardos teismo darbuotojas (vertėjas) Vladas Daumantas (1885 02 24 Kražiuose, Raseinių apskr. – 1977 07 07 Čikagoje) buvo vienas XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų ir narys 1931–1935 m. išrinktas į revizijos komisiją, Draugijoje turėjo penktą numerį. V. Daumantas kolekcionavo meno kūrinius bei savo bute K. Donelaičio g. (dabar K. Donelaičio g. 67) buvo sukaupęs nemažą asmeninę biblioteką, su kuria dar 1931 m. supažindino ir Draugijos narius. Draugijos visuotiniame susirinkime 1935 01 27 V. Daumantas turėjo skaityti pranešimą „Svetimų knygų mėgėjai“, bet atsiprašė, kad jo nespėjo parengti (XXVII knygos mėgėjų susirinkimo protokolas. Kaunas. 1935 01 27. LMAVB RS. F59-98-189, l. 10-11). Po incidento, kai nebuvo paskolinta 1200 litų V. Daumanto asmeninėms reikmėms iš Draugijos kasos ir įsižeidęs V. Daumantas pareikalavo gražinti Draugijai parduotas knygas (pinigus žadėjo gražinti) bei apkaltino Draugijos valdybą negarbingu elgesiu, V. Daumantas buvo nebelaikomas XXVII knygos mėgėjų draugijos nariu. Po 1935 02 01 Draugijos valdybos posėdžio ir paties V. Daumanto atsisakymo būti draugijos nariu jo 1935 02 25 laiške atrodė, kad taškas šioje istorijoje jau padėtas 1935 02 27 Draugijos susirinkimo nutarimu (V. Daumanto laiškas XXVII knygos mėgėjų draugijai. Kaunas. 1935 02 25. LMAVB RS. F. 59-123, l. 126; XXVII knygos mėgėjų valdybos posėdžio protokolas. Kaunas. 1935 02 01. LMAVB RS. F59-101, l. 12; XXVII knygos mėgėjų susirinkimo protokolas. Kaunas. 1935 02 27. LMAVB RS. F59-98-189, l. 14). Tačiau V. Daumantas ir toliau nenurimo, po informacijos apie Draugijos susirinkimo nutarimą nebelaikyti jo Draugijos nariu nuo 1935 02 27, parašė dar vieną 1935 03 22 laišką Draugijai, reikalaudamas incidentą išsiaiškinti Garbės teisme bei prašydamas atsiųsti jam 1935 02 01 Draugijos valdybos posėdžio protokolą (XXVII knygos mėgėjų draugijos raštas V. Daumantui. Kaunas. 1935 03 15. LMAVB RS. F. 59-125, l. 139; V. Daumanto laiškas XXVII knygos mėgėjų draugijai. Kaunas. 1935 03 22. LMVAB RS. F. 59-125, l. 140). Draugijos 1935 03 27 visuotiniame susirinkime nuspręsta nereaguoti į šį V. Daumanto laišką, tuo užbaigiant konfliktą (XXVII knygos mėgėjų susirinkimo protokolas. Kaunas. 1935 03 27. LMAVB RS. F59-98-189, l. 16). Didžioji dalis V. Daumanto meno kūrinių kolekcijos ir asmeninės bibliotekos yra išlikusi: Dalis jo meno kūrinių kolekcijos dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, K. Varnelio namuose – muziejuje, o asmeninė biblioteka išblaškyta po įvairias bibliotekas ir muziejus (didžioji šios bibliotekos dalis taip pat NČDM). KAVB (dabar Kauno Ąžuolyno bibliotekoje) yra septynios Vladui Daumantui autografuotos knygos, kurias jam dovanojo taip pat XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai Vytautas Steponaitis (keturios knygelės), Juozas Balčiūnas Švaistas, Marija Urbšienė. Vieną įdomią knygą rusų kalba apie žmogaus sielos pažinimą ir pomirtinio gyvenimo slėpinius, išleistą Kaune 1932 m., jam dovanojo šios knygos autorius, dailininkas Ignotas Rudolfas, vienas namo, kuriame gyveno V. Daumantas. savininkų.
V. Daumantas iki 1915 m. turėjo pavardę Dzimidavičius, po to pasirašinėjo Daumantu. Baigęs dviklasę rusų administracijos mokyklą Kražiuose (1895), mokslus tęsė Palangos ir Liepojos berniukų gimnazijose, Kauno kunigų seminarijoje, o 1912 m. pradėjo studijuoti Fribūro universitete, Filosofijos fakultete, ten buvo įstojęs į akademinę Fribūro universiteto lietuvių studentų draugiją „Rūta“. V. Daumantas buvo Nukentėjusiųjų dėl karo šalpos komiteto ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys, dalyvavo lietuvių Lozanos (1916, 1918), Berno (1916, 1917) ir Hagos (1916) konferencijose. Lozanos lietuvių konferencijos įgaliotas V. Daumantas sukūrė valstybės herbą Vytį bei pašto ženklus, parengė Lietuvos žemėlapį (Carte de la Lituanie) su istorinėmis valstybės sienomis nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nuo 1918 m. rugsėjo V. Daumantas – įgaliotas Lietuvos Tarybos atstovas, o nuo 1919 m. sausio – pirmasis Lietuvos atstovas Šveicarijoje. 1919 m. balandžio – gegužės mėn. jis kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo Jurgio Šaulio vadovaujamos delegacijos derybose su Lenkija dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienos nustatymo. 1919 m. pabaigoje V. Daumantas iš politikos pasitraukė, bet iki 1921 m. gruodžio dar gyveno Šveicarijoje ir Vokietijoje. Nuo 1923 m. spalio V. Daumantas dirbo prancūzų kalbos stilistu Lietuvos Respublikos Finansų ministerijoje, o 1925 m. sausio 1 d. teisingumo ministras Antanas Tumėnas jam pavedė eiti Kauno apygardos teismo prisiekusiojo vertėjo pareigas. 1944 m. liepos mėn. V. Daumantas pasitraukė į Vokietiją, po to į JAV, palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.

Parengta pagal:
XXVII knygos mėgėjų draugijos rankraščių fondas. LMVAVB RS. F. 59.
Vladas Daumantas / Vykintas Vaitkevičius // Visuotinė lietuvių enciklopedija. –Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2003, t. 4, p. 53.
Vladas Daumantas – politikas ir kolekcionierius / Gaiva Vaitkevičiūtė // Infa. Lt: žinių portalas. https://infa.lt/20495/vladas-daumantas-politikas-ir-kolecionierius.
Vlado Daumanto bibliotekos likimo archyviniai pėdsakai / Nijolė Lietuvninkaitė // XXVII knygos mėgėjų metraštis. – Kaunas: XXVII knygos mėgėjai, 2010, t. 4, p. 42-53.
XXVII knygos mėgėjai (1930–1940): narystė, santykiai, atmosfera / Alma Braziūnienė // Knygotyra. – 2021, Vol. 76, p. 166-206.

Iliustr.:
Kolekcininkas Vladas Daumantas – Dzimidavičius su šunimi. Ekonominės karių b-vės fotoatelje Kaune. ČDM M2-29-3/10.
Vladas Daumantas-Dzimidavičius ir jo buto interjeras. Fot. nežinomas. Kaunas, XX a, I pusė. ČDM M 2-29-10(29).
Vladas Daumantas-Dzimidavičius ir jo buto interjeras. Fot. nežinomas. Kaunas, XX a. I pusė. ČDM M 2-29-12(4).