Lietuvos mėgėjų teatro veikėjas, fotografas, vertėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius Jonas Strazdas, slapyv. Jaunutis (1886 04 10 Strazduose, Tauragnų valsč., Zarasų apskr. – 1972 03 06 Antaviliuose) XXVII knygos mėgėjų draugijoje turėjo 17-ą numerį. J. Strazdas buvo priimtas į XXVII knygos mėgėjų draugijos narius šios Draugijos steigiamajame susirinkime 1931 m. sausio 27 d. J. Strazdas aktyviai įsitraukė į Draugijos veiklą, bet buvo patekęs į nemalonią situaciją dėl Draugijos nariams skaityto pranešimo. 1934 m. lapkričio 27 d. Draugijos posėdyje jis perskaitė pranešimą „Keli bruožai iš mano atsiminimų apie G. Landsbergį-Žemkalnį“, kurį dėl prieštaringų vertinimų bei apkaltinimo galimu plagijatu nutarta nespausdinti Draugijos metraštyje (XXVII knygos mėgėjų draugijos posėdžio protokolas. Kaunas. 1934 11 27. LMAVB RS. F. 59-98-189, l. 7). Tačiau informacija pateko G. Landsbergio-Žemkalnio artimiesiems ir jie padavė XXVII knygos mėgėjų draugiją į Garbės teismą, o Balys Sruoga šią istoriją aprašė „Literatūros“ žurnale (Keista draugija / Balys Sruoga // Literatūra. – 1936, Nr. 2, p. 20). Garbės teisme konstatuota, jog G. Landsbergis-Žemkalnis plagijavimu bei piniginiu nesąžiningumu kaltintas nepagrįstai, bet J. Strazdo taip pat negalima apkaltinti šmeižtu, nes skubotos ir nepagrįstos išvados referate dėl nepakankamo įsigilinimo į faktinę medžiagą, be blogų ketinimų (Garbės teismo tarp V. Landsbergio ir J. Strazdo sprendimo nuorašas. Kaunas. 1936. LMAVB. RS F. 59-173, l. 305-327: [l. 316-327: J. Strazdo referatas „Keli bruožai iš mano atsiminimų apie G. Landsbergį-Žemkalnį“]). Konfliktą išsprendus Garbės teisme J. Strazdas liko XXVII knygos mėgėjų draugijoje. Kaip ir daugelis Draugijos narių, turėjo vertingą asmeninę biblioteką, bet ji buvo išsklaidyta po įvairias bibliotekas ir kolekcijas. Kauno Ąžuolyno bibliotekoje yra dvi knygos su Jono Strazdo parašu, liudijančiu, jog jos pabuvojo jo asmeninėje bibliotekoje: Jozef Kremer 1859 m. Vilniuje lenkų kalba išleista kelionių aprašymų knyga ir Vinco Pietario apysakos „Algimantas“ ketvirtas leidimas.
J. Strazdas buvo lietuviškosios dramaturgijos vienas pradininkų, pats parašė porą sceninių veikalų „Sugrįžo“ ir „Pajauta“ (tiesa, panaudodamas iš kitų pasiskolintus siužetus), išvertė apie 30 užsienio autorių scenos kūrinių, leido scenos veikalų žurnalą „Teatras“ (1911–1914). J. Strazdas taip pat išvertė ar parengė vaidinimui dar keletą pjesių, kurios liko rankraštiniame pavidale (nebuvo išspausdintos). Viena jų, J. Strazdo iš ukrainiečių kalbos išversta ir scenai pritaikyta Liubovės Janovskos keturių veiksmų pjesė „Šilagėlė“, kurią 1916 06 25 Vilniuje, Cirko teatre Lukiškių aikštėje, suvaidino Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti (spektaklio afiša saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve, LLMA, f. 702, ap. 1, b. 64).
J. Strazdas buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti dramos sekcijos pirmininku 1916–1918 m. ir jos režisieriumi. LLMA, Irenos Aleksaitės fonde, taip pat saugojamas J. Strazdo 1927 m. parašyto veikalo „Lietuviškos vestuvės“ mašinraštis (LLMA, f. 635, ap. 1, b, 127, l. 1-70). LLMA yra J. Strazdo Jaunučio rankraščių fondas (LLMA, f. 375), kuriame – du tomai jo atsiminimų apie lietuvių tautinio dramos teatro bei lietuvių choro pradžią iki 1918 m. pabaigos „Kronikiniai komentarai …“ (LLMA, f. 375, ap. 1, b. 5, l. 1-117; b. 6, l. 1-158). J. Strazdas Jaunutis taip pat režisavo kai kuriuos spektaklius, pats dažnai vaidino Vilniaus teatro scenoje. Kitos trys J. Strazdo aistros buvo fotografija, leidyba ir meilė knygai. Pomėgį leidybai paveldėjo iš tėvo Kazio Strazdo Paukštelio, dirbo kartu su tėvo žentu Adolfu Vėgėle įsteigtoje spaustuvėje, po to užsiėmė leidyba ir pats savarankiškai. Su Adolfu Vėgėle išleido kišeninį rusiškai lietuvišką žodynėlį (pirmas leidimas vieno A. Vėgėlės, po to kartu su J. Strazdu). Vertė ne tik scenos veikalus, bet ir didesnius kūrinius (romanus, apysakas) bei didesnes pjeses, išleistas jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Jo išversta lenkų rašytojo Boleslovo Prūso (tikrieji vardas, pavardė Aleksandras Glovackis) apysakos „Faraonas“ (1933–1934), Main Reid romanas „Raitelis be galvos“ (1928), Teodor Jeske-Choinski apysakos „Gęstanti saulė“ ir „Paskutinieji romėnai“ (1936–1937), lenkų dramaturgų Jurgio Žulavskio drama „Ijolė“ (1932) ir Stanislovo Pšybyševskio dramos „Amžina pasaka“, „Gyvenimo puota“, „Gęstanti saulė“ (1935–1937). Dar prieš pirmą pasaulinį karą su A. Gira Vėgėle išleido Lazdynų Pelėdos raštų pirmą tomą (1914), kuris cenzūros buvo konfiskuotas, bet dalį tiražo pavyko išgelbėti. 1917–1918 m. buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ administratoriumi. J. Strazdas taip pat rūpinosi leidyba „Švyturio“ bendrovės spaustuvėje, buvo „Švyturio_bendrovės knygyno vedėju, o šiai bendrovei bankrutavus tapo „Spindulio“ spaustuvės cinkografijos, technikos skyriaus vedėju. Jau dirbdamas „Spindulio“ spaustuvėje (1928–1952) taip pat redagavo žurnalą „Sodyba“ (1928–1931) bei prisidėjo prie šios spaustuvės leidinių kaip fotografas ir kaip leidėjas. Bendradarbiavo Lietuvos periodinėje spaudoje (1914–1915 m. „Vaire“, laikraštyje „Lietuvos aidas“ ir kt.), rašė kraštotyriniais, visuomeniniais – politiniais klausimais. Mirė 1972 03 07 Antavilių senelių namuose.

Keletas Jono Strazdo-Jaunučio parengtų, verstų ir išleistų knygų (bibliografija):
Iš meilės: penkių veiksmų drama su dainomis ir šokiais / Ivan Togobačnij; vertė [iš rusų kalbos] J. Jaunutis [Jonas Strazdas-Jaunutis]; red. leid. J. Strazdas. – Vilnius: J. Strazdas-Jaunutis, 1911.
Žmogžudžiai: penkiaveiksmis gyvenimo vaizdelis / Ivan Togobačnij; vertė [iš rusų kalbos] J. Jaunutis [Jonas Strazdas-Jaunutis]; red. leid. Jonas Strazdas. – Vilnius: J. Strazdas-Jaunutis, 1912.
Vyro ieškojimas: dviveiksmė komedija / Mykolas Baluckis; vertė J. Jaunutis [Jonas Strazdas Jaunutis]. – Vilnius: J. Strazdas Jaunutis, 1912. – 67, IV p. – (Teatras; Nr. 6).
Mirtų vainikas: triveiksmė drama / Jurgis Žulavskis; iš lenkų k. vertė J. Strazdas-Jaunutis. – Vilnius: J. Strazdas-Jaunutis, 1912. – 102 p. – (Teatras; Nr. 8/9).
Du keliu: triveiksmė drama / Hermanas Heijermans; vertė M. Sleževičius. – Vilnius: J. Strazdas-Jaunutis, 1912. – (Teatras; Nr. 10/12).
Sugrįžo: 4 veiksmų, 1 paveikslo vaizdelis: [siužetas skolintas] / Jonas Strazdas. – Vilnius: [s. n.], 1914. – (Teatras; Nr. 20/21).
Gyvenimas: triveiksmė pjesė / Vilius Feldmanas; vertė J. Strazdas. – Vilnius: J. Strazdas Jaunutis, 1914. – 147 p. – (Teatras; Nr. 22 / 24).
Švarkas ir milinė: triveiksmis dramos vaizdelis su dainomis ir šokiais / pagal Gutovskį parašė Jaunutis [Jonas Strazdas]. – 2-a patais. leid. – Vilnius: K. Strazdo ir A. Vėgėlės sp., 1914. – 78 p.: nuotr.
Kišeninis rusiškai – Lietuviškas žodynėlis / Adolfas Vėgėlė, Jonas Strazdas. – 2-a laida. – Vilnius: [s. n.], 1915.
Pajauta: Šešių veiksmų istorijos drama: [siužetas skolintas] / Jonas Strazdas. – Vilnius: Žaibas, [1918]. – 55 p.
Raitelis be galvos: romanas / Mayne Reid; išvertė Jonas Strazdas (Jaunutis). – Kaunas: „Švyturio“ b-vė, 1928. – 192 p. – (Jaunimo b-ka; Nr. 9).
Ijolė: 4 veiksmų drama. Mirtų vainikas: 4 veiksmų drama / Jurgis Žulavskis; J. Strazdo-Jaunučio vertimai. – Kaunas:[s. n.], 1932. – 347 p., 3 iliustr. lap.
Faraonas: apysakos / Boleslovas Prūsas [Aleksandras Glovackis]; J. Strazdo-Jaunučio vertimai. – Kaunas: Sakalo bendrovė, 1933–1934, t. 1-4.
Amžina pasaka“ 3 veiksmų dramos poema; Gyvenimo puota: 4 veiksmų drama / Stanislovas Pšybyševskis; J. Strazdo Jaunučio vertimai. – Kaunas: Sakalas, 1935. – 355, 4 p. – (Dramos / J. Strazdo Jaunučio vertimai; T. 3).
Gęstanti saulė: Marko Aurelijaus laikų apysaka: (II-asis šimtmetis po Kristaus): trilogija / Teodor Jeske-Choinski; J. Strazdo Jaunučio vertimai. – Kaunas: Sakalas, 1936–1937, d. 1, t. 1-2.
Paskutinieji romėnai: Teodosijaus Didžiojo laikų apysaka: (IV-asis šimtmetis po Kristaus) / Teodor Jeske-Choinski; J. Strazdo Jaunučio vertimai. – Kaunas: Sakalas, 1937, d. 2, t. 1-2.
Literatūra ir šaltiniai apie Joną Strazdą-Jaunutį:
Jonas Strazdas-Jaunutis / B. Andreika // Lietuvos aidas. – 1931, kov. 18, p. 5: portr.
J. Strazdo-Jaunučio vertimai: B. Prūso „Faraonas“, I ir II tomai: [rec] / L. Gira // Raštai / L. Gira; sudarytojas J. Būtėnas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962, t. 4, p. 482–483.
Prie dramaturgijos lopšio: [apie Vilniuje leistą serijinį leidinį „Teatras“ ir jo leidėją J. Strazdą] / Leonas Gudaitis // Nemunas. – 1975, Nr. 9, p. 38–39.
Strazdų kaimelio švyturiai: [apie spaustuvininką, knygų leidėją ir visuomenės veikėją J. Strazdą-Jaunutį] / Antanas Gasperaitis // Ladakalnis. – 1993, Nr. 1, p. 17: portr.
Šešiasdešimt metų savajam kraštui: [apie Joną Strazdą] / Vytautas Maknys // Teatro dirvonuose / Vytautas Maknys. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, p. 143–150.
Darbų mokytojas Jonas Strazdas / Valentina Falamejeva // Raguvos praeitis. – Vilnius: Puntukas, 1998, d. 3, p. 168–169.
Jono Strazdo laiškai Stasiui Jackevičiui, „Švyturio“ bendrovei; Antano Rucevičiaus laiškas Jonui Strazdui // „Švyturio“ bendrovė knygoms leisti ir platinti, 1918–1931 / Vladas Žukas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, p. 130–142.
Jonas Strazdas // Biografijos: mes atėjome ir einame / [sudarytojas ir redaktorius Kostas Fedaravičius]. – Jonava: Jonava, 2000, p. 144.
J. Strazdas Sugrįžo / Balys Sruoga // Raštai / Balys Sruoga. – T. 6: Literatūros kritika, 1911 – 1923. – Vilnius: Alma littera, 2001, p. 79–82.
Strazdas Jonas / Reda Pabarčienė // Lietuvių literatūros enciklopedija / red. Vytautas Kubilius, Vytautas Rakauskas, Vytautas Vanagas. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 472.
Jonas Strazdas / Zenius Želionis // Mūsų girios. – 2004, Nr. 4, p. 31.
Strazdas Jonas / Nastazija Kairiūkštytė // Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje / Nastazija Kairiūkštytė, Ilona Gudonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 276–278.
Strazdų skrydis į kalnus: [apie švietėjus, kultūros veikėjus: [apie švietėjus, kultūros veikėjus K. Strazdą-Paukštelį ir jo sūnų J. Strazdą-Jaunutį] // Sietuvos. – 2009, Nr. 3, p. 64–74.
Sukanka 125 metai, kai gimė literatas, dramaturgas, vertėjas, spaudos darbuotojas, mėgėjų teatro veikėjas, fotografas Jonas Strazdas (Jaunutis, 1886 – 1972): bibliografija // Tarp knygų. – 2011, Nr. 2, p. 43–44.
Jono Strazdo Jaunučio fondas LLMA:
Autobiografija / Jonas Strazdas. 1960 m. ir be datos. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 2, l. 1–14.
Kaip aš tapau fotografu ir kt.: Atsiminimai / Jonas Strazdas. 1967 10 10. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 3, l. 1–33.
Kronikiniai komentarai apie lietuvių tautinio dramos teatro ir choro atsiradimą Vilniuje ir jų vystymąsi ligi 1918 m. pabaigos / Jonas Strazdas. T. 1–2. 1968 10 15. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 5, l. 1-117; 1-158.
Kas buvo „Švyturys“, virtęs „Spinduliu“: Atsiminimai / Jonas Strazdas. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 7, l. 1-18.
J. Strazdo Jaunučio gimimo liudijimas (kartotinis), Vilkolakio pasas ir kt. 1919–1965. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 28, l. 1-13.
J. Strazdo Jaunučio laidotuvių Antaviliuose nuotraukos. 1972 03 07. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 36, l. 1-27.
J. Strazdo žmonos ir vaikų nuotraukos. 1915. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 37, l. 1-5.
„Dainos“ draugijos centrinio choro koncerto Kaune programa. 1940 10 25. LLMA, f. 375, ap. 1, b. 42, l. 1-2.
J. Strazdo veikalas „Lietuviškos vestuvės“. 1927. Irenos Aleksaitės fondas. LLMA, f. 635, ap. 1, b. 127, l. 1-70.
Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti trupės spektaklio Liubovės Janovskos pjesės „Šilagėlė“ („Waldblümchen“): [iš ukrainiečių kalbos išvertė ir scenai pritaikė J. Strazdas] afiša. 1916 06 25: [Spektaklis vyko buvusiame Cirko teatre Lukiškių aikštėje, režisierius G. Landsbergis-Žemkalnis]. LLMA, f. 702, ap. 1, b. 64, l. 1.

Iliustracijos:
Jonas Strazdas Jaunutis. Stanislaw Filibert Fleury fotogr. Vilnius. 1914 09 14: [su įrašu: „Gerbiamajai Poniai Girienei iš scenos draugo J. Strazdas 1914. 9. 14“]. MLLM F 389 (RMM ĮK 3778).
Jonas Strazdas. Paso kortelės nuotr. Kaunas. 1920 10 18. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1790, l. 1.