Teisininkas, advokatas, Lietuvos valstybės politikos ir visuomenės veikėjas, trijų ministrų kabinetų pirmininkas Mykolas Sleževičius (1882 02 21 Dremblių vienkiemyje (Viduklės vlsč.) – 1939 11 11 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) į XXVII knygos mėgėjų draugiją įstojo nuo jos įsteigimo 1931 m. ir dalyvavo šios Draugijos veikloje iki pat mirties, Draugijoje turėjo vienuoliktą numerį. Jo 1933 m. pagal arch. Leono Ritto projektą pastatytuose namuose K. Donelaičio g. 9 (dabar K. Donelaičio g. 13) vyko keletas XXVII knygos mėgėjų draugijos susirinkimų bei valdybos posėdžių, šiame name buvo sukaupta gausi ir turtinga M. Sleževičiaus asmeninė biblioteka, taip pat saugojamos advokatų tarybos bibliotekos knygos.
M. Sleževičius 1918 12 25–1919 03 11 ir 1919 04 12–10 06 buvo Lietuvos ministeriu pirmininku, organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos sudėtingiausiu Lietuvos valstybei laikotarpiu ir taip prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo. 1920–22 Steigiamojo Seimo, 1922–1923 – I, 1923–26 – II, 1926–27 – III Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas. Derybų su Sovietų Rusija delegacijos narys, su kitais 1920 07 12 pasirašė Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį. Nuo 1926 06 14 iki gruodžio 17 d. įvykdyto valstybės perversmo ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras. Jo vadovaujama vyriausybė parengė ir 1926 09 28 pasirašė Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartį.
Po 1926 m. gruodžio septynioliktosios perversmo dirbo Kaune advokatu (ėmėsi ir kai kurių nepopuliarių bylų, pvz., gynė 1935 m. Suvalkijos valstiečių streiko dalyvius), nuo 1935 Lietuvos advokatų tarybos narys, 1938 – pirmininkas. Tarptautinio banko, Kredito banko ir kitų bankų juriskonsultas, globojo iš valstiečių liaudininkų susikūrusią atskirą politinę organizaciją – Lietuvos jaunimo sąjungą. 1922–36 (su pertrauka 1926 06–12) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas. Formavo kairiojo liberalizmo srovę, buvo jos ideologas, propagavo demokratinį valstybės raidos kelią, priešinosi tautininkų autoritariniam režimui, siūlė prezidentui A. Smetonai sudaryti koalicinę vyriausybę.
Literatūra:
Ko nori Lietuvos socialistų-liaudininkų demokratų partija: (populeriai išdėstyta L. S. – L. D. partijos programa) / parašė M. Sl. [Mykolas Sleževičius]; Lietuvos socialistų-liaudininkų demokratų partija. – Voronežas: [Lietuvos socialistų-liaudininkų demokratų partija], 1918.
Valstiečių liaudininkų frakcijos atstovo M. Sleževičiaus kalba Seime: (dėl ministerio pirmin. Deklaracijos VI.30 d. 23 m.). – Kaunas: [s. n.], 1923.
Mykolas Sleževičius (1882 – 1939): biografijos bruožai / Z. Toliušis. – Kaunas: [s. n.], 1940.
Mykolas Sleževičius: [straipsnių rinkinys] / redagavo A. Rūkas. – Chicago: Terra, 1954.
Mykolas Sleževičius: advokatas ir politikas / Julius Būtėnas, Mečislovas Mackevičius. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius / R. Čepas // Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai 1918–1940. – Vilnius, 1997, p. 71–117.
Sleževičiaus profilis tarpukario Lietuvos užsienio politikoje (1919 04 12–10 06 ir 1926 06 15–12 16) / A. Kasparavičius // Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Kaunas, 1999, p. 197–225.
Mykolo Sleževičiaus demokratijos pamokos Lietuvai. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, saus. 5, p. 14.
Mykolui Sleževičiui 125, 1882–1939 / Antanas Vaičius. – [Kaunas, 2007]. – 1 lankstinys [2 lap.]: iliustr.
Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi: politikas Mykolas Sleževičius / Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020.
Iliustracijos:
Mykolas Sleževičius. KTU biblioteka. A 768, atv. 1437.
Doma ir Mykolas Sleževičiai sidabrinių vestuvių proga // Mykolas Sleževičius / Julius Būtėnas, Mečys Mackevičius ir kt.; red. A. Rūkas. – Chicago: Terra. 1954, p. 291.
