Mykolas Biržiška

Teisininkas, lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas, VDU profesorius Mykolas Biržiška (1882 08 24 Viekšniuose, Šiaulių apskr. – 1962 08 24 Los Andžele, JAV) buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys nuo jos įsteigimo 1931 m., Draugijoje gavo antrą` numerį, buvo vienas jos steigėjų. M. Biržiška išstojo iš Draugijos 1936 12 27, motyvuodamas, kad nori daugiau laiko skirti moksliniam darbui ir Vilniaus krašto reikalams. M. Biržiška buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prorektorius (1922–1926 m. ir 1927–1939 m.), 1926–1927 m. – rektorius, 1925–1935 m. – Vilniaus vadavimo sąjungos centro komiteto pirmininkas. Vėliau M. Biržiška – „Aušros“ berniukų gimnazijos įkūrėjas ir direktorius, 1940–1943 m. Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, būdamas tremtyje 1946–1949 m. dėstė Pabaltijo universitete Hamburge, Vokietijoje. Dirbdamas spaudoje, M. Biržiška redagavo „Visuomenę“, „Giedros kalendorių“, „Glos Litwy“, „Vilniaus aidą“, „Vilnietį“, „Vilnių“. Bendradarbiavo „Darbininkų balse“, „Echo žycia robotniczego na Litwie“, „Vilniaus žiniose“, „Gazeta wspolna“, „Naujojoje gadynėje“, „Skarde“, „Žarijoje“, „Dzwon Litwy“.
M. Biržiška vertė grožinę literatūrą iš lenkų, kitų kalbų. Parašė daug populiarių istorijos knygų, kultūrologijos studijų, vadovėlių. Mokslininkas tyrė lietuvių tautosaką, ypatingą dėmesį skirdamas liaudies dainoms, parengė K. Donelaičio, A. Baranausko raštus, fotografuotą M. Daukšos „Postilės“ leidimą, S. Daukanto „Darbus senųjų lietuvių“, L. Rėzos „Dainų“ trečiąjį leidimą.
Visa M. Biržiškos veikla tyrinėjant lietuvių liaudies dainas prasidėjo būtent knyga „Lietuvių dainos“ (1916) – bandymu dainuojamąją tautosaką pateikti augančioms kartoms. M. Biržiška savo darbuose dainas skirstė į darbo, pokylių, vestuvių dainas, papročių giesmes, lopšines, vaikų ir piemenų dainas, šokių ir žaislų dainas, tikėjimų ir papročių dainas, išskiriant raliavimus, kalėdavimus, lalavimus, pabaigtuvių dainas. M. Biržiškos rinktos ir nagrinėtos našlaičių bei nuotakų raudos, giminės raudos „karan išleidžiant“. M. Biržiška lietuvių liaudies dainų kalbą apibūdina kaip vaizdingą, su daugybe gražių epitetų, tropų ir retorinių figūrų. 1921 m. išleistas naujas vadovėlio „Lietuvių dainos“ variantas – knyga „Dainos keliais“, kurioje yra vos ne dvigubai daugiau dainų tekstų, daugiau šaltinių, paaiškinimų. Analizuojamos sutartinės, darbo dainos ir dramos dainos.
Istoriografiname M. Biržiškos darbe apie liaudies dainas „Lietuvių dainų literatūros istorija“ (1919) dainų apžvalga pradedama nuo metraščių aptarimo, o baigiasi L. Rėzos tautosakinės veiklos nušvietimu. Karinės bei istorinės tematikos dainas M. Biržiška apžvelgė darbe „Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos“ (1920). Lietuvos karų istorijos atspindžių taip pat yra M. Biržiškos sudarytoje knygoje „Karo istorijos dainynėlis“ (1923), kuri išleista remiantis „Lietuvių dainų“ vadovėliu (1916) bei „Dainų atsiminimais iš Lietuvos istorijos“ (1920). „Karo istorijos dainynėlis“ (1923) išskirtinis dėl jame pateikiamų liaudies dainų, kuriose pagrindinis veikėjas yra kareivis arba kovotojas.
Reikšmingame M. Biržiškos darbe „Duonelaičio gyvenimas ir raštai“ (1918) su kalbos paaiškinimais pateikiama K. Donelaičio biografija, kūryba, kalbiniu, istoriniu bei kultūriniu požiūriu išsamiai nagrinėjama poema „Metai“. Šį M. Biržiškos darbą galima laikyti literatūros kritikos veikalu, kuriame „Metai“ nagrinėjami skirtingais požiūriais, didelis dėmesys skiriamas veikėjų charakterizavimui.
M. Biržiška parašė ne vieną knygą ir apie Antaną Baranauską. 1924 m. išleistas mokykloms skirtas vadovėlis „Iš Barono poezijos“. Knygos pradžioje M. Biržiška sako, kad vadovėlis sudarytas iš seniau paskelbtų A. Baranausko kūrinių „Anykščių šilelis“, „Kelionė Petarburkan“, „Dainų dainelė“ ir kt. „Barono gyvenimas ir raštai“ (1924) – ypač įdomi M. Biržiškos studija apie A. Baranausko gyvenimo vingius bei garsiausio jo kūrinio – „Anykščių šilelio“ kilmę, rašymo motyvus ir ypatybes. Pasak M. Biržiškos, A. Baranausko „Anykščių šilelis“ neturi daug veiksmo, tačiau kupinas jausmo, kurį sunku atpasakoti.
M. Biržiška sistemingai tęsė darbą rengdamas literatūros vadovėlius. 1927 m. Kaune išleista mokslininko knyga „Rinktiniai mūsų senovės raštai: medžiaga lietuvių raštijos mokslui aukštesniosiose mokyklose“. Darbe pateiktos M. Mažvydo katekizmo (1547), J. Bretkūno, M. Daukšos raštų ištraukos, didelis dėmesys skiriamas Širvydo žodynui ir pamokslams, Kleino gramatikai, spausdinta įvairi vaizdinė medžiaga.
M. Biržiškos „Mūsų raštų istorijoje“ (1925) atskleidžiama rašytojų J. Biliūno, V. Pietario, V. Krėvės-Mickevičiaus, A. Mickevičiaus, E. Ožeškienės, Šatrijos Raganos, G. Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės, V. Kudirkos kūrybos reikšmė lietuvių literatūros istorijoje ir bene svarbiausių šioje knygoje rašytojų K. Donelaičio, A. Baranausko, Maironio nuopelnai lietuvių literatūros istoriografijoje. Savo literatūros darbuose M. Biržiška nuosekliai aptarė rašytojų kūrybos bruožus, o apie rašytoją A. Klementą išleido vieną studiją. Taip pat 1937 m. Kaune buvo išleista S. Daukanto biografijai aptarti skirtas atspaudas iš „Lietuviškosios enciklopedijos“ 1937 m. t. 6, sąs. 2 „Daukantas Simanas“.
M. Biržiška taip pat parašė „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų“ (1938), „Apie lietuviškus Vilniaus miesto gatvėvardžius“ (1939), „Dėl mūsų sostinės“ (1960), „Didysis Vilniaus Seimas“ (1937), „Didžiuliai“ (1937), „Lietuvių tautos kelias į naują gyvenimą“ (1952), „Lietuvos geografija“ (1917, 1918, 1920), „Lietuvos istorijos pradžiamokslis“ (1919, 1923), „Lietuvos sukilimas 1794 metais“ (1919), „Senasis Vilniaus universitetas“ (1940, 1955), „Vilniaus reikalu Amerikos Lietuvoje“ (1940), „Vilniaus universitetas 1940–1941 m.“ (1948), ir kt.
„Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ (1938) – įdomi autobiografinė M. Biržiškos atsiminimų knyga apie šeimą, gimtąjį Viekšnių miestelį ir Šiaulius, jo praeitį, gyventojus, kraštovaizdį, gimines, vaikystės draugus, mokytojus. Knygoje galima rasti M. Biržiškos ir jo brolių Vaclovo ir Viktoro vaikystės nuotraukas tada, kai visi trys vaikai 1895 m. siekti mokslo persikėlė į Šiaulių gimnaziją. Veikalą galima apibūdinti ir kaip kraštotyros darbą su daugybe nuotraukų ir gyvenimo būdo aprašymų. Lyginant šią knygą su anksčiau M. Biržiškos parašytu „Geografijos vadovėliu“ (1918), akivaizdu, kad kalbėdamas apie Lietuvos kraštovaizdį knygų autorius rėmėsi puikiomis istorijos žiniomis, senaisiais raštais; norėdamas perteikti Lietuvos gamtos grožį vadovėlyje citavo ir poeto Maironio bei A. Baranausko eiles, rašytojos Žemaitės tekstus. Nemažą dalį savo kultūros istorijos darbų M. Biržiška paskelbė po emigracijos į Vokietiją (1944 m.) bei vėliau išvykęs į Jungtines Amerikos valstijas (nuo 1949 m.). Itin reikšmingos M. Biržiškos knygos apie Lietuvos bei Vilniaus universiteto istoriją, apie sudėtingą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procesą. Galima teigti, kad M. Biržiškos parašytos knygos – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro profesinės, pedagoginės, mokslinės, redakcinės, diplomatinės veiklos atspindys.
Gyvendamas JAV mokslininkas dalyvavo rengiant „Lietuvių enciklopediją“. Pastaruosius savo gyvenimo metus M. Biržiška taip pat skyrė brolio Vaclovo iškiliausiam lituanistiniam veikalui „Aleksandrynas“ (3 t., 1960–1965, Čikaga; 1990 m. išleistas Vilniuje): redagavo, pildė ir tikslino faktus, parašė įžanginius paaiškinimus, kelias biografijas. M. Biržiška mirė JAV ir buvo palaidotas 1962 m. Los Andžele, Kalvarijos kapinėse, Šv. Pilypo koplyčios mauzoliejuje. 2018 m. liepos mėnesį M. Biržiška buvo perlaidotas Rasų kapinėse Vilniuje šalia Vasario 16-osios Akto signataro J. Basanavičiaus. Testamente M. Biržiška išreiškė valią, kad jo palaikai būtų palaidoti Lietuvoje. 2018 m. liepos mėnesį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su signataro ir jo žmonos Bronislavos palaikais. Įvyko iškilminga palaikų pasitikimo ceremonija. Anot užsienio reikalų ministro L. Linkevičius, M. Biržiškos perlaidojimas – svarbi tiek jo artimiesiems, tiek visai Lietuvai akimirka, ir labai svarbu, kad tokie žmonės atsiduria dėmesio centre minint valstybės šimtmetį. M. Biržiška visą laiką buvo kovotojas; ir istorikas, ir diplomatas, ir valstybės narys, ir rektorius, ir lietuviškos gimnazijos steigėjas. Jis turėjo gyvenimo tikslą, jo siekė ir tam paaukojo visą savo gyvenimą.

Bibliografija
Antanas Klementas: Lietuvių rašytojas pradžioj XIX-ojo amžiaus / Mykolas Biržiška. – Vilnius: [s. n.], 1910. – (Atsp. iš „Lietuvių tautos“).
Lietuvių dainos: vidurinėms mokykloms vadovėlis / M. Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1916.
Lietuvos geografija: (vidurinėms mokykloms vadovėlis) / M. Biržiška. Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1917, d. 1.
Duonelaičio gyvenimas ir raštai: su kalbos paaiškinimais / Mykolas Biržiška.: priedėlis prie Duonelaičio raštų ištraukų mokyklos reikalui / M. Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1918.
Iš Adomo Mickevičiaus raštų / M-kloms parinko M. Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1919.
Lietuvių dainų literatūros istorija / Mykolas Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1919, d. 1.
Lietuvių literatūros istorijos santrauka / M. Biržiška. – Vilnius: „Švyturio“ b-vė, 1919.
Lietuvos sukilimas 1794 metais / Mykolas Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1919.
Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos / M. Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1920.
Mūsų raštų istorija: 1547 m. – 1904 m. / Mykolas Biržiška. – Kaunas: Švyturys, 1920.
I-osios Vilniaus vyrų gimnazijos programa 1919 – 1920 mokslo metų / M. Biržiška. – Vilnius: [s.n.], 1920.
Dainos keliais: (vadovėliui bent kiek medžiagos) / M. Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugijos komisionierius „Švyturio“ b-vė, 1921, d. 1.
Duonelaičio gyvenimas ir raštai: su kalbos paaiškinimais: priedėlis prie Duonelaičio raštų ištraukų mokyklos reikalui / M. Biržiška. – 2-as leid. – Kaunas; Vilnius: Lietuvių mokslo draugijos komisijonieris „Švyturio“ b-vė, 1921.
Lietuvių literatūra Vilniaus universiteto metu / Mykolas Biržiška. – Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1921.
Dainų literatūros vadovėlis / M. Biržiška. – 2-asis naujai paruoštas leid. – Kaunas; Vilnius: Švyturio bendrovės leidinys, 1923.
Lietuvos istorijos pradžiamokslis / Mykolas Biržiška. – 2-asis leid. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ b-vė, 1923.
Barono gyvenimas ir raštai / M. Biržiška. – Kaunas: Dirva, 1924.
Iš Barono poezijos / M-kloms parinko M. Biržiška. – Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vė, 1924.
Dainų istorijos vadovėlis / M. Biržiškos. – 3-iasis leid. – Kaunas: „Vyties“ b-vė, 1925.
Mūsų raštų istorija. – D. 1: Ligi 1864 m. / Mykolas Biržiška. – 2-as leid. – Kaunas: Švietimo m-jos knygų leidimo komisija, 1925.
Duonelaičio gyvenimas ir raštai: su kalbos paaiškinimais / M. Biržiška. – 3-as leid. – Kaunas: „Vairo“ b-vė, 1927.
Iš Adomo Mickevičiaus raštų / Vertimus m-kloms parinko ir patvarkė M. Biržiška. – 2-as paveiksl. leid. – Kaunas: „Vairo“ b-vė, 1927.
Rinktiniai mūsų senovės raštai: medžiaga lietuvių raštijos mokslui aukštesniosiose mokyklose / Mykolas Biržiška. – Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1927. – (Švietimo m-jos knygų leidimo komis. Leid.; Nr. 149).
Spalių 9 diena (1920 – 1927) / Mykolas Biržiška. – Kaunas: Vilniui vaduoti sąjunga, 1927. – (Vilniui vaduoti s-gos leid.; Nr. 19).
Vilniaus golgota: OkupuotosiosLietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919 – 1928 m. dienoraštis / B. Šėmio [Mykolo Biržiškos] iš laikraščių surinktas. – Kaunas: Vilniui vaduoti sąjunga, 1930.
Vilnius prieš lenkams jį pagrobiant / Mykolas Biržiška. – Kaunas: Vilniui vaduoti sąjunga, 1930. – (Vilniui vaduoti s-gos leid.; Nr. 40).
Amerikos lietuviai / Mykolas Biržiška. – Kaunas: [s.n.], 1932. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 1, sąs. 4).
Anykščių šilelis / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1932. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 1, sąs. 6).
Chodzka / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1936. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, sąs. 3/4).
Chominskiai / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1936. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, sąs. 4).
Čapskiai / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1936. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, sąs. 8).
Dabartis / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1936. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, sąs. 10).
Daukantas Simanas / Mykolas Biržiška. – [Kaunas], 1937. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 56 sąs. 2).
Didysis Vilniaus Seimas / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1937. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 6, sąs. 6).
Didžiuliai / Mykolas Biržiška. – Kaunas, 1937. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 6, sąs. 6).
Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: (iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų) / M. Biržiška. – Kaunas: [s.n.], 1938.
K. Duonelaitis / Mykolas Biržiška. – Kaunas: [s.n.], 1938. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 7, sąs. 2).
Apie lietuviškus Vilniaus miesto gatvėvardžius: (dėl J.V. Narbuto Vadovo po Vilnių ir gatvėvardžius) / M. Biržiška. – Kaunas: autoriaus leidinys, 1939. – (Atsp. iš: „Mūsų Vilnius“, 1938, Nr. 23/24).
Filomatai; filaretai; filadelfistai / Mykolas Biržiška. – Kaunas: [s.n.], 1939. – (Atsp. iš: Lietuviškoji enciklopedija, t. 8, sąs. 2).
Per Vilnių į lenkus, 1928 m. / Mykolas Biržiška. – Kaunas: [s.n.], 1939.
Senasis Vilniaus universitetas, 1579 – 1842 m.: vardų ir raštų atranka / Mykolas Biržiška. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1940.
Vilniaus reikalu Amerikos Lietuvoje / Mykolas Biržiška. – Kaunas: Spaudos fondas, 1940.
Vilniaus universitetas 1940 – 1941 m. / Mykolas Biržiška. – Memmingenas: Mintis, 1948.
Lietuvių tautos kelias į naują gyvenimą / Mykolas Biržiška. – Los Angeles: Lietuvių dienos, 1952–1953 t. 1–2.
Senasis Vilniaus universitetas: vardų ir veikalų atranka / Mykolas Biržiška. – 2-asis leid. – London: Nida, 1955.
Dėl mūsų sostinės: (iš Vilniaus darbo atsiminimų) / Mykolas Biržiška. – London: Nida, 1960–1967, d. 1–3.

Iliustracijos:
M. Biržiška su Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos komercinių klasių II laida. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1929. MLLM F 36960.
Viktoras Biržiška, Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška. Kaunas. 1930. MLLM GEK 25190.
Mykolas Biržiška. Foto Vincas Uždavinys. 1935. ŠAM GEK 109045.