Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Istorinėje prezidentūroje Kaune būrėsi ne tik XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai. Jau trisdešimt antrą kartą gegužės 7 d. į Kauną kvietė tarptautinė knygos šventė „Laikas gyvena knygose“. Sulaukėme garbių svečių iš Punsko, Šveicarijos, Pagėgių, Vilniaus.
Sveikinimo žodžius tarė LR Seimo narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas prof. Valdas Rakutis. Jis apžvelgė lietuviškos knygos kelią, svarbą ir rašytojui, ir skaitytojui.
Graži bendrystė sieja su Lenkijos Punsko valsčiumi. Viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis pasidžiaugė, kad tai lietuviškiausia žemė Lenkijoje, kur puoselėjam lietuvybė, tradicijos, kur Kovo 11-osios licėjuje dėstoma tik lietuviškai.
Plačią kultūrinę vagą tęsia Europos parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Jo susitikimai Lietuvos mokyklose, bibliotekose, parodos, knygų pristatymai – papildoma veikla prie svarbių darbų Europos Parlamente.
Mero Visvaldo Matijošaičio padėkas aktyviems Draugijos nariams ir šventės organizatoriams įteikė Kauno miesto savivaldybės Tarybos narys Gediminas Vasiliauskas. Šventės dalyvius pasveikino ir prisiminimais apie savo Tėvą Valdemarą Michalauskką – ilgametį lietuvių kalbos dėstytoją įvairiose švietimo įstaigose bei ryšius su kalbininkais dalijosi miesto Tarybos narė prof. Jūratė Jankauskienė.
Džiugu, kad Draugijos nariai pelnė ir LR kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės padėkas.
Šventėje dalyvavę viešnios iš Mažosios Lietuvos – Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė pasidžiaugė savo kraštietės, Pagėgių Garbės pilietės Jūratės Caspersen neįkainojamais darbais šiame raštijos pradininkų krašte. Jūratė Caspersen – Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė ir Knygų klubo Ciuriche įkūrėja, XXVII knygos mėgėjų draugijos narė ypatingą dėmesį skiria ne tik gimtajam kraštui, bet ir kultūros istorijos tyrinėjimui. Konferencijoje skaitė pranešimą „Senosios lietuvių raštijos paminklas šioje Nemuno pusėje: apie Piktupėnuose parašytą pirmąją lietuvių kalba istorijos knygą ir jos autorių Kristupą Danielių Hasenšteiną“. Karališkosios Prūsijos rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono Kristijono Danieliaus Hasenšteino (1756–1821) aprašyta Napoleono karo, visa jėga persiritusio per Prūsiją, istorija išsiskiria itin vaizdžia ir taisyklinga lietuvių kalba, turi ir grožinio kūrinio elementų. Rašė lietuviškas eiles, talkino Martynui Liudvikui Rėzai, leidusiam Dainų rinkinį (1825) ir rengusiam Biblijos IV leidimą (1824). Pats 1813 išleido Napoleoną smerkiančią knygelę Landšturmo giesmė (perspausdino Vaclovas Biržiška Tautoje ir žodyje, t. 7) ir karo su Napoleonu istoriją Nusidavimai švento kariavimo (1814) – vieną pirmųjų pasaulinės istorijos knygų lietuvių kalba. Išleido Reformacijos istoriją Kaip krikščioniška viera bey bažnyčia <…> atnaujinta (1818).
J. Caspersen pasidalijo įžvalgomis ir apie dr. Liucijos Citavičiūtės knygos „Kristupas Danielius Hasenšteinas. Nusidavimai švento kariavimo“.
Minint Valančiaus metus, Etninės kultūros globos taryba 2027 metus paskelbė atmintinais Knygnešystės metais. 2027-aisiais sukanka 160 metų, kai buvo įkurta pirmoji knygnešių organizacija – Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo organizacija. Knygnešystė svariai prisidėjo, kad carinės Rusijos okupacijos laikais būtų išsaugota lietuviška raštija ir pažadintas daugelio Lietuvos žmonių poreikis skaityti ir kalbėti gimtąja kalba, būtų subrandinta lietuviška savimonė ir išauginta jaunoji karta, trokštanti siekti Lietuvos nepriklausomybės.
Kunigas dr. Saulius Paulius Bytautas OFM, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas ir pranciškonų vienuolyno gvardijonas kalbėjo apie Vyskupo Motiejaus Valančiaus metų programą, Motiejaus Valančiaus palikimą.
Šiais metais sukanka 200 metų, kai įkurta Seinų kunigų seminarija. Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, poetas Sigitas Birgelis pranešime apžvelgė Seinų vyskupystės ir seminarijos ištakas. Kalbėjo apie seminariją – slaptąją lietuvybės tvirtovę, draudžiamosios spaudos platinimą bei knygnešystės tinklus, pirmuosius slaptus laikraštėlius. Seinų seminarija spaudos draudimo metais veikė kaip „Valstybė valstybėje“ Miluko, Būčio ir kitų klierikų drąsa leisti slaptus laikraščius, bendradarbiaujant su tokiais knygnešiais kaip Kaukas ar Petruškevičius, paruošė dirvą tam moderniam tautiniam atgimimui, kurio simboliu vėliau tapo ir ten mokęsis Vincas Kudirka.
S. Birgelio pranešimas „Seinų kunigų seminarija: Tautinio atgimimo lopšys ir intelektinis pamatas“ labai sudomino konferencijos dalyvius, buvo aptarta ir galimybė aplankyti Seinus.
Šiais metais minimas ir Lietuvos radijo 100-metis. Rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis priminė Domo Akstino, Snieguolės Jurskytės pastangas įamžinti prof. Alfonso Jurskio – Radijo įkūrėjo palikimą, apie išleistą knygą „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji“, kuriai parašęs įžangą ir redagavęs.
XXXII tarptautinei knygos šventei Draugija parengė ir išleido proginį leidinį „Ką byloja knygos ženklai?/XXVII knygos mėgėjų draugijos narių ekslibrisai 1930–2026. Trečiąją leidinio dalį sudaro Vladimiro Beresniovo sukurti ekslibrisai Draugijos nariams ir Garbės nariams.
Pranešimus lydėjo parengtos virtualios parodos: Alvydo Surblio ir dr. Raimundo Kaminsko „Motiejaus Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“, Valdo Kubiliaus, Dalios Poškienės ir kitų. Kolekcinių knygų rinkinį apie Knygnešystę Sūduvoje pristatė prof. Arimantas Dumčius.
Visų knygos švenčių vedėjas, meninės programos atlikėjas aktorius Petras Venslovas pasidalino prisiminimais apie susitikimus su Lietuvon atvykusiu Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu. Skaitė jo kūrybą lietuvių ir lenkų kalbomis. Meninę programą pavadino Česlovas Milošas „Mano tėvynė – ne valstybė, o kraštovaizdis, atmintis, upės ir vardai“. Poeziją lydėjo Lauros Lukenskienės kankliavimas.
XXVII knygos mėgėjų draugija dėkoja šventės geradariams – LR Kultūros ministerijai, Kauno savivaldybei, Jūratės ir Jes Caspersen šeimos fondui, Kauno Europe direct centrui, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinės prezidentūros Kaune vadovei Renatai Mikalajūnaitei, visiems, prisidėjusiems prie šio tarptautinio renginio organizavimo.
Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė