Gitanas Nausėda (g. 1964 gegužės 19 Klaipėdoje) – Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas, bibliofilas. Nuo 2019 gegužės 26 d. – dešimtasis Lietuvos Respublikos prezidentas.
1970–1981 mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982–1987 studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete. 1987–2004 VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 1987–1989 VU Ekonomikos fakulteto aspirantas (vadovas prof. Vladas Astrauskas). 1990–1992 per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. 1992–1993 Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993 VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. Nuo 2009 VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius. 1993–1994 Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas.

Rašė komentarus į „Lietuvos rytą“. 1994–1996 Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas. 1996–2000 Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. 1998–2000 Lietuvos banko valdybos narys. 2000–2008 „Vilniaus banko“ valdybos pirmininko patarėjas. 2008–2018 SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. 2004 m. įsitraukė į Valdo Adamkaus rinkiminę kampaniją, o pastarajam tapus Lietuvos Respublikos Prezidentu, 2004–2009 buvo jo visuomeninis patarėjas ekonomikos klausimais. 2019 gegužės 26 laimėjo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turą. 2019 liepos 12 inauguruotas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2024 gegužės 26 laimėjo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turą. 2024 liepos 12 inauguruotas Lietuvos Respublikos Prezidentu antrajai kadencijai.

Bendrystė su Draugija, jos nariais sieja daug metų, nuo pat jos atkūrimo 1993. 2019 gegužės 7 jubiliejinėje knygos šventėje „Laikas gyvena knygose“, vykusioje Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje, G.Nausėdai suteiktas XXVII knygos mėgėjų draugijos Garbės nario vardas. Dalyvavo Draugijos rengiamuose renginiuose, knygos šventėse. Domisi istorinėmis knygomis, knygos kultūra, turi unikalią knygų kolekciją. Svarbiausias atradimas– 2012 pavasarį Berlyno „Bassenge“ aukcionų namuose aptiktas ir įsigytas dviejų tomų rankraštis vokiečių kalba Chronik der Schule zu Nidden („Nidos mokyklos kronika“) priklauso kategorijai rankraščių, kurie dažniausiai nėra leidžiami. Kronikos sumanytojas ir autorius mokytojas Henry Fuchsas. 1923–1944 kruopščiai rašytas metraštis, kaip ir mokyklos himnas ar vėliava, yra įstaigos garbės regalija, įkūnijanti jos atsiradimo ir raidos istoriją. Talkinant konsultantams – pripažintiems Mažosios Lietuvos istorijos autoritetams – Lietuvos mokslų akademijos moksliniam sekretoriui prof. Domui Kaunui ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorei doc. Silvai Pocytei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovui Gyčiui Vaškeliui, transkripcijos rengėjai ir vertėjai Vilijai Gerulaitienei, knygos dailininkei Sigutei Chlebinskaitei 2016 išleista knyga (Vilnius, Petro ofsetas). „Nidos mokyklos kronikoje“ skelbiami trys Nidos mokyklos istorijos dokumentai: 1. Nidos mokyklos kronika (1894–1923), 2. Nidos mokyklos kronika. I tomas (1923–1933) ir 3. Nidos mokyklos kronika. II tomas (1934–1944). Gausiai nuotraukomis ir laikraščių iškarpomis iliustruotą kroniką – du įrištus tomus – 1923 pradėjo ir rašė vyriausiasis mokytojas Henry Fuchsas, o nuo 1934 iki 1944-ųjų pabaigos tęsė vėliau dirbę ir mokyklai vadovavę mokytojai. Šiuose dokumentuose išsamiai aprašoma Nidos bažnyčios ir mokyklos įkūrimo bei pastatymo istorija, taip pat žvejų bendruomenės kasdienybė ir reikšmingi Kuršių nerijos bei Klaipėdos krašto įvykiai. Tobulinant rankraščio transkripciją, aiškinantis sunkiai įskaitomas vietas ne kartą prašyta Humboldtų universiteto Vokiečių kalbos ir lingvistikos instituto specialistės PD  dr.Christianes Schiller pagalbos, ji parašė ir specialų įžangos komentarą. Kalbos netikslumų atitaisymu kruopščiai rūpinosi Lina Kaminskienė. Knygos leidyba gyvai domėjosi Rytų ir Vakarų Prūsijos kraštotyros draugijos „Prussia“ prezidentas Hansas-Jorgas Froese: jis patikslino kai kuriuos duomenis, atsiuntė leidinį iliustruojančios medžiagos. Knygą G. Nausėda skyrė šviesiam Motinos atminimui.
2022 prie pastato Kaune, Vytauto pr. 58, G. Nausėdos iniciatyva atidengta unikali paminklinė kompozicija legenda tapusiai išskirtinei asmenybei, mylėjusiai senąsias lietuviškas knygas, bibliofilui, vienam iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo signatarui, Antikvarinio knygyno Kaune įkūrėjui Vidmantui Staniuliui (autoriai – skulptoriai Tadas ir Tomas Vosyliai).
Tarptautinėje, jubiliejinėje XXV knygos šventėje „Laikas gyvena knygose“. Bibliofilui dr. Gitanui Nausėdai suteiktas Draugijos Garbės nario vardas.

2023 kovo 22 dr. G. Nausėda dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Akademinis Vilnius: tezių kultūra XVI–XVIII a.“, skaitė pranešimą „Vilniaus universiteto auklėtinis Georgas Blumnau ir jo pradingusi disertacija apie vakuumą.“
2022 inicijavo pirmojo lietuviško mėnraščio, ėjusio nuo 1883 kovo iki 1886 birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje, perleidimą (mecenavo dr. Pranas Kiznis, perleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). 2023 pasirodžiusį leidinį sudaro penkios knygos. Keturiose  – originaliu formatu perspausdinami 1883, 1884, 1885 ir 1886 metų mėnraščio komplektai. Įvadinėje knygoje „Aušra po 140 metų“ skelbiami „Aušros“ perleidimo iniciatoriaus ir globėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, Mecenato ir leidėjo įvadiniai žodžiai, apžvalginiai straipsniai, tekstų antologija, sukurtas žodynėlis, padedantis rasti dabartinį atitikmenį. Šis svarbus leidinys iškilmingai dovanotas visoms Lietuvos mokykloms muziejams bei bibliotekoms, lituanistinio švietimo mokykloms ir lietuvių bendruomenėms užsienyje.

2023 rugpjūčio 9 Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose Tarptautinės knygų mylėtojų dienos proga surengtas šalies vadovo susitikimas su Draugijos nariais.
Šalies vadovo iniciatyva nuo 2023 lapkričio iki 2024 kovo mėn. Vilniaus paveikslų galerijoje (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys) buvo eksponuojama Vilniaus 700 metų sukakčiai skirta paroda, kurią su minėtu muziejumi surengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė bibliotekos. Parodoje buvo eksponuojama ir bibliografinė retenybė iš G. Nausėdos asmeninės kolekcijos – Radvilų Nesvyžiaus šakai priklausiusi XVII–XVIII a. rankraštinė knyga Genealogia oder Geburts Lini des Durchleuchtigen Hochgebornen Hochlöblichenn Fürstlichen Hauses vnnd Geschlechts der Hertzogen zu Stettin, Pommern, Cassuben und Wenden… Ex Bibliotheca Radivilliana Ducali Nesvisiensi.

2024 birželio 10 G. Nausėda Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejui Bitėnuose padovanojo du unikalius originalius dokumentus. Pirmasis iš jų – tai projektas sutarties, kurią 1905 Bitėnuose rengė spaustuvės savininkas M. Jankus su Vokietijos įmonės, Geizenheime įsikūrusios Johanisbergo, Kleino, Forsto ir Bohno spaudos mašinų gamyklos atstovais dėl greitaeigės spaudos mašinos „Antilopė“ pirkimo. Antrasis dokumentas – tai 1909 Tilžėje sudaryta analogiškos spaudos mašinos pirkimo originali sutartis tarp tos pačios vokiečių įmonės ir Mikelio Jurgelaičio spaustuvės, kuriai atstovavo vyriausiasis įgaliotinis Enzys Jagomastas. Tai išskirtinę reikšmę turinčios lituanistinės vertybės, atskleidžiančios įdomius lietuviškosios spaudos leidybos organizavimo Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje faktus. Šie unikalūs dokumentai, apie kuriuos anksčiau mokslo literatūroje nebuvo žinoma, svariai papildo žinias apie Lietuvos spaudos raidą ir knygos kultūros istoriją. Ši Prezidento dovana praturtina ne tik M. Jankaus muziejaus fondus, bet yra reikšmingas indėlis į visos Lietuvos kultūros paveldo lobyną.

2024 Lietuvos Respublikos Prezidentas iškėlė idėją pasiūlyti Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) išeivijoje valdybai, kuri valdo ir administruoja Amerikos lietuvių katalikų archyvą (ALKA) Putname (Konektikuto valstija, JAV), dalį ALKOJE sukauptų vertingų istorinių leidinių, susijusių su Lietuvos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos istorija bei kultūros paveldu, padovanoti Žemaičių muziejui „Alka“, Šiaulių „Aušros“ muziejui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui Klaipėdoje ir kitiems Lietuvos regionų muziejams, tuo būdu reikšmingai praturtinti jų rinkinius, suaktyvinti parodinę ir edukacinę veiklą, aktualinti išeivijos indėlį į lietuviškosios kultūros puoselėjimą ir paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą bei kultūrinius mainus su išeivijos lietuviais JAV. 2024 rugsėjo 23 šalies vadovui lankantis ALKOJE Putname ir jam dalyvaujant tarp LKMA valdybos, kuriai atstovavo valdybos pirmininkė Mirga Girniuvienė, ir Lietuvos muziejų asociacijos, kuriai atstovavo šios asociacijos valdybos narė, Žemaičių muziejaus „ALKA“ direktorė Eva Stonkevičienė, buvo iškilmingai pasirašyta vertingų istorinių XIX–XX  a. pradžios knygų ir kitų JAV lietuvių išeivijoje sukauptų lituanistinių vertybių dovanojimo Lietuvos muziejams deklaracija ir ketinimų protokolas dėl tolesnio ALKA ir Lietuvos muziejų bendradarbiavimo. Buvo padaryta ir graži pradžia – Žemaičių muziejui „ALKA“ amerikietiškoji ALKA nuolatiniam saugojimui, eksponavimui ir aktualinimui dovanojo vertingas istorines knygas, betarpiškai susijusias su Žemaitijos ir Žemaičių vyskupystės istorija, tarp jų ir Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ (1848) ir kt. Planuojama, kad sutartys dėl ALKOS lituanistinių vertybių dovanojimo ir perdavimo saugoti, eksponuoti ir aktualinti sutartys bus sudarytos ir su kitais Lietuvos regionų muziejais. Graži Lietuvos Respublikos Prezidento idėja paskatino prasmingą kultūrinį vyksmą. Amerikoje kauptos ir saugotos lituanistinės vertybės sugrįš į Lietuvą, kad praturtintų kultūrą jos regionuose. G. Nausėda kasmet dalyvauja Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Draugijos metraščių VI, VII tomuose yra publikuoti G. Nausėdos sveikinimai.

Apdovanojimai:
2016 Neringos savivaldybės medalis „Už nuopelnus Neringai“;
2019 spalio 24 d. suteiktas Gifu universiteto (Japonija) garbės daktaro laipsnis;
2019 Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine;
2021 Jaroslavo Išmintingojo ordinas (Ukrainos valstybės apdovanojimas).

Bibliografija:
Pajamų politika ir ekonomikos stabilizavimas / Gitanas Nausėda; red. D. Putelienė; Atviros Lietuvos fondas. – Vilnius: Alma litera, 1994.
Lietuva: sėkmės istorija: politika, ekonomika, kultūra, žinių visuomenė, sportas, turizmas /Arūnas Brazauskas, Alfredas Bumblauskas, Algimantas Čekuolis, Leonidas Donskis, Gitanas Nausėda, Stanislovas Stonkus, Eduardas Vilkas. – Vilnius: Lietuvos institutas, 2007.
Iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) Putname, Konektikuto valstijoje. 2024 m. rugsėjo 24 d. Fotografas Robertas Dačkus.
Surastas Johano Friedricho Glogau knygelės pirmosios laidos egzempliorius / Gitanas Nausėda // Knygotyra. – 2009, t. 53, p. 261–268.
Chronik der Schule zu Nidden / herausgegeben von Gitanas Nausėda und Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2013.
Nidos mokyklos kronika: 1894–1944 m. mokyklos istorijos dokumentai / Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2016.
Mėnraštis „Aušra“: (1883–1886) / [sudarymas: Gytis Vaškelis]; [„Aušros“ perleidimo iniciatorius ir globėjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda]; [mecenatas Pranas Kiznis]; [recenzentai Aurelijus Gieda, Aušra Navickienė]. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023.

Iliustracijos:
Gitanas Nausėda Tarptautinėje, jubiliejinėje XXV knygos šventėje „Laikas gyvena knygose”. Bibliofilui dr. Gitanui Nausėdai suteiktas Draugijos Garbės nario vardas. A. Surblio nuotrauka. Šv. Jurgio bažnyčios konferencijų sale, 2019 05 07.
XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai susitikime su J.E. Prezidentu, Draugijos Garbės nariu Gitanu Nausėda. Vilnius, 2023 08 09. Nuotraukos aut. Alfredas Pliadis
Iš Rokiškio krašto muziejuje vykusio pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ naujojo leidimo pristatymo. 2023 m. birželio 8 d. Fotografas Robertas Dačkus.
Iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) Putname, Konektikuto valstijoje. 2024 m. rugsėjo 24 d. Fotografas Robertas Dačkus.