Kauno istorinė prezidentūra iškilmingai sutiko susirinkusiuosius į Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigtos Stasio Lozoraičio premijos įteikimo iškilmes. Ši vieta, menanti Nepriklausomos Lietuvos prezidentus, pasirinkta neatsitiktinai. S. Lozoraičio žurnalistinė premija įsteigta 1998 metais. Ji skiriama už žurnalistinę veiklą,
aktualiausius ir ryškiausius spaudoje, radijuje, televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus žurnalistų kūrinius, vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą. Aurelijus Noruševičius, Gražina Viktorija Petrošienė, pristatė laureatą – prof. Liudą Mažylį – LŽD narį. L. Mažylis yra dvidešimtasis jos laureatas. Nuoširdžiai, prisimindamas pirmuosius žingsnius spaudoje apie save papasakojo pats nominantas.
Liudas Mažylis, kaip ir dera tikram kolekcininkui, išsaugojo S. Lozoraičio pasirašytą Įgaliojimą, liudijantį apie paskyrimą būti stebėtoju Stasio Lozoraičio, kandidatavusio į LR prezidentus, rinkiminę kampaniją. Ir kiti dokumentai aplanke – laikraščių, dokumentų kopijos liudijo apie svarbias žinias, skelbtas laikraščiuose (pirmoji išspausdinta „Moksleivio“ žurnale). S. Lozoraitis ne tik atstovavo, bet ir aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo bei įtvirtinimo pastangose. Apie tai liudija jo susirašinėjimai su Lietuvos Sąjūdžio ir atkurtos Lietuvos valstybės vadovybe, taip pat nurodymai – pro memoria – Lietuvos Diplomatinės tarnybos pareigūnams, diplomatiniai laiškai bei vieši pasisakymai tiek dar neatkūrus Nepriklausomybės, tiek ir siekiant jos įtvirtinimo.
Pirmieji darbinės karjeros žingsniai prasidėjo 1977 m., kai baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs chemiko specialybę, trejus metus dirbo Kardiologijos institute, kur paskelbė 15 straipsnių recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose. Nuo 1997 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete, paskelbęs daugiau kaip 20 straipsnių.
Žurnalistinę veiklą spaudos baruose žymi 1990–1993 metai, kai dirbo dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1993–1998 m. – Kauno miesto savivaldybės atstovu spaudai, spaudos centro vadovu. Jo straipsniai publikuoti laikraščiuose „Kauno aidas“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Apžvalga“, „Savivaldybių žinios“, „Veidas“. L. Mažylis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Kaip akredituotas žurnalistas dalyvavo Kovo 11-osios Akto pasirašymo dieną Vilniuje. 1990–1995 m. buvo Kauno miesto tarybos deputatas. L. Mažylis 1990–1993 m. dalyvavo Lietuvos sąjūdžio Kauno II-osios bei IV-osios tarybos veikloje.
Politikos ir visuomenės veikėjas, mokslininkas, kolekcininkas Liudas Mažylis yra kilęs iš žinomos tarpukario Kauno inteligentų šeimos. Kilmės šaknys veda giliau į mūsų tautinius klodus. Jo prosenelis iš motinos pusės Jonas Bliūdžius buvo knygnešys, senelis iš tėvo pusės – garsus tarpukario Lietuvos akušerijos sistemos kūrėjas Pranas Mažylis, kurio vardu pavadinti gimdymo namai Kaune.
Liudas Mažylis baigė Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą, įgijo ir muzikinį išsilavinimą.
Kita aistra, kaip pasakojo premijos nominantas – kolekcionavimas. Sukaupti eksponatai – laiškai, pašto ženklai, atvirukai, vokai su antspaudais- ne vien mėgiamas užsiėmimas. Tai studijuoti, pažinti, domėtis skatinantis darbas. Savo surinktas kolekcijas pirmosiose parodose L. Mažylis eksponavo Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Būdamas aktyviu Kauno kolekcininkų klubo nariu, organizavo nacionalinę filatelijos parodą „Kaunas–2015“. Paroda gana visapusiškai atspindėjo Lietuvos pašto istoriją iki pirmųjų lietuviškų pašto ženklų išleidimo, Lietuvos pašto veiklą, Klaipėdos krašto ir vadinamosios Vidurio Lietuvos pašto istoriją, pašto veiklą okupacijų metais, pasakojo apie valstybės istoriją, kultūros raidą.
Kita prof. L. Mažylio filatelijos ir filokartijos paroda „Lietuva ir lietuviai: Pirmojo pasaulinio karo metų privati korespondencija. 1914–1918“. Ekspoziciją sudarė penkios dalys. Pirmojoje – medžiaga iki 1915 m. vokiečių puolimo kampanijos, kai Lietuvos teritorijoje veikė carinės Rusijos paštas, antrojoje – vokiečių karių laiškai, siųsti iš Vilniaus, Kauno ir kitų vietovių, trečiojoje – parodos autoriaus senelės A. Bliūdžiūtės, jos brolių ir kitų giminių, taip pat giminystės ryšiu susijusio dr. J. Staugaičio laiškai bei perlaidos iš užfrontės Rusijoje, ketvirtojoje – laiškai, siųsti iš Klaipėdos krašto (tuomet priklausiusio Vokietijai), penktojoje – 1916 m. laiškai, siųsti Lietuvoje pradėjus veikti Oberosto pašto tarnybai.
Parodos, surengtos Kaune, Vilniuje, dar kartą patvirtina ne tik kolekcininko aistrą, bet ir ieškojimų, atradimų kelią, patvirtina nuoseklų darbą, kurio dėka drąsiau praverti archyvų, bibliotekų duris, mokėti dirbti su dokumentais…
Šiandien L. Mažylis yra LRT dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ vedėjas, tęsiantis žurnalistinį darbą.
Garbingą premiją ,,Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“ įteikė Stasio Lozoraičio premijos mecenatas – LR Seimo narys Kazys Starkevičius. Laureatą sveikino pirmoji S. Lozoraičio premijos laureatė Nijolė Baužytė, VDU prodekanė, S. Lozoraičio senjorų akademija, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis, XXVII knygos mėgėjų draugija, kolegos, draugai, Sąjūdžio laikų bendražygiai. Literatūrinę kompoziciją iškilmių dalyviams padovanojo aktorė Olita Dautartaitė.
Liudas Mažylis, suradęs ilgai nežinioje glūdėjusį Vasario 16-osios Aktą Vokietijos diplomatiniame archyve, džiaugiasi, kad, švenčiant Lietuvos šimtąjį gimtadienį, Akto originalą Vilniuje, Signatarų namuose galės pamatyti ir mūsų žmonės, kad gal ir kauniečiams bus proga pamatyti šį istorinį dokumentą savo mieste.
Ieškojimų ir atradimų kelias nesibaigia. Prof. Liudas Mažylis, dalyvaudamas susitikimuose, pasakodamas apie Nepriklausomybės ištakas Stokholme, Lozanoje, verčia Lietuvos istorijos puslapius, primena tuos dvidešimt Signatarų, kurie pasirašė Aktą, bet ir tolesnį Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą, pripažinimą ir būtinybę saugoti atmintį.
Parengė Dalia Poškienė
Nuotraukos Raimundo Kaminsko