XXVII knygos mėgėjų draugijos narių asmeninių bibliotekų autografuotos knygos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

27_knygos_megeju_plakatas

XXVII knygos mėgėjų draugijos narių asmeninių bibliotekų autografuotos knygos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

1930 m. lapkričio 26 d. Kauno notarui J. Jesuičiui nunešti patvirtinti XXVII knygos mėgėjų draugijos įstatai. Juos pasirašė steigėjai Vytautas Steponaitis, Paulius Galaunė, Viktoras Cimkauskas, Juozas Paknys ir Vaclovas Biržiška. Ši draugija buvo įregistruota Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje 1930 m. gruodžio 17 d. Jos steigėjais buvo pulk. ltn., „Mūsų žinyno“ redaktorius Vytautas Steponaitis, Čiurlionio galerijos direktorius, doc. Paulius Galaunė, prisiekusio advokato padėjėjas Viktoras Cimkauskas, Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas Juozas Paknys, Lietuvos universiteto bibliotekos direktorius, prof. Vaclovas Biržiška, „Spindulio“ spaustuvės direktorius, inž. Aleksandras Kazys Puida (visos pareigos nurodytos draugijos steigimo metu). Be to, draugijos nariais, o kartu ir steigėjais, pasižadėjo būti kolekcionierius, bibliofilas Vladas Daumantas, istorikė, bibliografė Marija Urbšienė, teisininkas, advokatas Mykolas Sleževičius, kanauninkas Juozas Tumas – Vaižgantas, profesorius Mykolas Biržiška, „Spindulio“ spaustuvės vedėjas Antanas Rucevičius, majoras, „Kario“ redaktorius, rašytojas Juozas Balčiūnas – Švaistas, tuo metu kpt., VDU studentas Petras Jakštas ir diplomatas, tapytojas Adalbertas Staneika (pastarasis draugijos nariu buvo neilgai). Draugija numatė kultivuoti dailiąją knygą, leisti savo knygas bei informuoti apie Lietuvos ir užsienio dailiąsias knygas, rengti paskaitas, parodas, tyrinėti Lietuvos knygos istoriją. 27 knygos mėgėjų draugijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1931 m. sausio 27 d. 19 val. „Lietuvos“ viešbučio restorano „Trijų Kunigaikščių“ kambaryje. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 13 narių ir vienas kandidatas Jonas Strazdas, steigiamajame susirinkime priimtas į narius (jis buvo draugijos narys Nr. 17, šiais laikais atkurtoje draugijoje J. Strazdo numeris teko šio straipsnio autoriui Alvydui Surbliui). Draugijos pirmininku išrinktas Vytautas Steponaitis, jos valdyboje taip pat buvo Viktoras Cimkauskas (sekretorius), Paulius Galaunė (metraštininkas), Juozas Tumas (iždininkas) ir Juozas Paknys (narys pavaduotojas). Revizijos komisijoje buvo Vladas Daumantas, Antanas Rucevičius ir rašytojas Jonas Strazdas – Jaunutis. Draugijos būstinė iš pradžių buvo Vytauto Steponaičio bute, A. Mickevičiaus g. 11 a, b. 3. („XXVII knygos mėgėjai“ / Alg. // Lietuvos aidas.-1931, saus. 9, p. 5; „XXVII knygos mėgėjai“ / Alg. // Lietuvos aidas.-1931, saus. 29, p. 4). 1931 m. gegužės 27 d. dailininkas Vytautas Kazys Jonynas pristatė pirmąją draugijos emblemą, kuri dar buvo tobulinama. 1932 m. sausio 27 d. į draugijos narius priimti kalbininkas Viktoras Kamantauskas ir diplomatas Petras Klimas. 1933 m. sausio 27 d. draugijos nariais tapo teisininkas, pedagogas, mokyklų istorijos tyrinėtojas Vilhelmas Burkevičius ir diplomatas Edvardas Turauskas (išbrauktas vienas narys, nemokėjęs mokesčių ir nedalyvavęs draugijos veikloje, tai jau minėtas Adalbertas Staneika). 1934 m. naujoje valdyboje V. Steponaitis, K. Bizauskas, V. Cimkauskas, P. Galaunė ir E. Turauskas. Į draugijos narius priimtas Zigmas Rusteika, o iš draugijos išstojo Kazys Puida. 1934 m. spalio mėn. vietoj išvykusio E. Turausko į valdybą kooptuotas J. Balčiūnas. 1935 m. į draugijos narius priimti Leopoldas Bagdonas ir Jurgis Šaulys, o po incidento su draugija jos nariu nebuvo laikomas V. Daumantas, vietoj jo į Revizijos komisiją 1936 m. išrinktas Vilhelmas Burkevičius. 1936 m. vietoj išstojusio iš draugijos savo noru Jurgio Šaulio į draugiją priimtas prof., ekonomistas Vladas Jurgutis, tais pačiais metais draugijos nariu tapo ir Vytautas Kazys Jonynas. Draugijos nariais galėjo būti ne daugiau 27, nario mokestis įstojant buvo 100 lt, o metinis 120 lt. Leidžiamos knygos turėjo būti žymimos draugijos emblema ir numeruotos. Kiekvienas draugijos narys turėjo savo numerį ir gaudavo savo vardinį draugijos leidinio egzempliorių. Buvo numeruoti ir draugijos leidiniai, skirti bibliotekoms bei mainams ar pardavimui ir tik maža tiražo dalis buvo nenumeruota. XXVII knygos mėgėjų metraščio pirmo tomo, išleisto 1933 m., buvo išspausdinta 312 egz., iš jų tik 12 nenumeruotų. 271 numeruotas egz. pardavimui taip pat turėjo savo prenumeratorius, tad buvo aišku, kas kurį egz. gavo. Antrame metraščio tome buvo išspausdintas sąrašas asmenų, kuriems buvo parduoti pirmo metraščio tomo numeruoti egz. (231 pavardė, 3 draugijos ir knygų leidimo komisija). Ta pati tvarka išliko ir parduodant metraščio antrą tomą, išleistą 1937 m. 1933 m. sausio 27 – vasario 17 d. M. K. Čiurlionio galerijos salėje buvo galima aplankyti draugijos surengtą dailiosios knygos parodą, kuriai iš pradžių atrinkta 121 daili lietuviška knyga, po to ekspozicija dar papildyta ir parodoje buvo apie 150 knygų. Parodos atidaryme dalyvavo užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius, draugijos nariai. Specialiai Paryžiaus parodai buvo išleistos XXVII knygos mėgėjų dr-jos knygos „Gulbė karaliaus pati“ (su Viktoro Petravičiaus iliustracijomis) ir Jono Biliūno „Liūdna pasaka“ (su Mečio Bulako iliustracijomis). Abi jos buvo šioje parodoje premijuotos. „Gulbė karaliaus pati“ gavo parodos pagrindinį prizą už iliustruotas knygas, M. Bulako „Liūdnos pasakos“ iliustracijos įvertintos parodos aukso medaliu. Didžiąją premiją gavo taip pat XXVII knygos mėgėjų draugijos nario Kazio Puidos parodai išleistos knygos „Vienos nakties dykūnas“ iliustracijos, atliktos J. Steponavičiaus. Paryžiaus parodoje už menišką knygų išleidimą atskiru didžiuoju prizu įvertinta ir XXVII knygos mėgėjų draugija (1937 m. Paryžiaus parodoje už meno ir amatų eksponatus Lietuva laimėjo 58 premijas // Amatininkas.-1938, Nr. 12, virš. p.). 1937 m. draugijos valdybos pirmininku išrinktas Juozas Balčiūnas, sekretoriumi Viktoras Cimkauskas, iždininku Vilhelmas Burkevičius, metraštininku Antanas Rucevičius, valdybos nariu tapo Vytautas Kazys Jonynas, draugijos emblemos, jos metraščio viršelio, vinječių, iliustracijų autorius.

Vaizdinė medžiaga

Rašytojas, pedagogas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, kariuomenės veikėjas, Karo mokyklos lektorius, „Kario“ žurnalo redaktorius Juozas Balčiūnas – Švaistas (1891 03 18 Rokiškyje – 1978 09 23 Los Angeles, JAV) XXVII knygos mėgėjų draugijoje buvo nuo jos įsikūrimo, pagal pavardę turėjo jos suteiktą pirmą numerį. Asmeninės bibliotekos knygoms turėjo savo ekslibrisą, kurį 1935 m. sukūrė dailininkas Jonas Steponavičius. KAVB yra penkios Juozui Balčiūnui Švaistui autografuotos knygos, kurias jam dovanojo autoriai teisininkas, pedagogas, XXVII knygos mėgėjų draaugijos narys Vilhelmas Burkevičius, leidėjas, spaudos darbuotojas Antanas Dundzila, Lietuvos kariuomenės veikėjas, karininkas Kazys Ališauskas, rašytojas, literatūros kritikas, žurnalistas vertėjas, Viktoras Jocaitis, knygnešys, visuomenės ir politinis veikėjas, žurnalistas Petras Ruseckas. Pats Juozas Balčiūnas vieną savo knygą, taip pat saugomą KAVB, dovanojo kitam XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui, bibliofilui, kolekcininkui Vladui Daumantui.

KAVB yra 96 literatūros istoriko, XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjo ir nario Mykolo Biržiškos (1882 08 24 Viekšniuose, Šiaulių apskr. – 1962 08 24 Los Andžele, JAV) asmeninės bibliotekos knygos, iš jų 9 jam kitų autorių autografuotos knygos (P. Avižonio, J. Gobio, A. J. Goldšmidto, M. Reinio, K. Dineikos, J. Kanopkos, P. Leono, A. Luckevič, K. Lukšos) bei du jo paties rašyti veikalai, buvę jo asmeninėje bibliotekoje: „Lietuvos geografijos“ vadovėlis su jo ranka atliktu įrašu „Mano egzempliorius“ (A 119843-3) ir jo knygos „Per Vilnių į lenkus“ asmeninis egz. (RS RA II R 18973-1). KAVB taip pat yra 8 M. Biržiškos įvairiems asmenims bei įstaigoms dovanotos knygos su jo autografais („Dirvos“ redaktoriui Kaziui Karpiui – Karpavičiui Clevelande, dukrai Onai (įvardintai „Anule“) dvi knygelės, savo mamai Elžbietai (įvardintai „Mamuku“), žmonai Bronislavai, J. Balčikoniui, „Aušros“ berniukų gimnazijai, Žydų mokslo institutui Vilniuje). M. Biržiškos asmeninėje bibliotekoje KAVB yra įvairūs vadovėliai (algebros, bažnyčios istorijos, chemijos, geografijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, lotynų kalbos, pedagogikos, prancūzų kalbos), istorijos, kalbos ir literatūros istorijos veikalai, grožinė literatūra, įvairių sričių mokslinių tyrinėjimų ir mokslo populiarinimo knygos, ekonomikos ir politinės istorijos leidiniai, enciklopedija lenkų k.

Kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, prof. Vaclovas Biržiška (1882 08 24 Viekšniuose – 1956 01 02 Voterberyje, JAV) buvo sukaupęs vertingą apie 5000 spaudinių asmeninę biblioteką įvairiomis kalbomis. Joje buvo nemažai knygų, liudijančių Vaclovo Biržiškos knygotyrininko bei grožinės literatūros mėgėjo interesus. Ši biblioteka, V. Biržiškai pasitraukus į Vakarus, liko Kaune. Jos dalis pateko į KAVB, kur šiuo metu yra 130 Vaclovo Biržiškos asmeninės bibliotekos knygų. Iš jų 14 dovanota jam su įrašais įvairių autorių (rašytojo Kazio Borutos, istorikės Vandos Daugirdaitės – Sruogienės dvi knygos, Liudo Giros parengta knygelė, Izidoriaus Kisino A. Smetonos bibliografija, teisininko Zeliko Kolodno leidinys apie butų nuomos įstatymus, mediko Juozo Kupčinsko sensorikos veikalas, Mato Grigonio versta knyga, teisininko Petro Leono, pedagogo, Vilniaus krašto politinio veikėjo Vlado Maminsko, poeto Salio Šemerio, pedagogo, kultūros istoriko, rašytojo Antano Valaičio knygos). Į KAVB patekusioje Vaclovo Biržiškos asmeninės bibliotekos dalyje vyrauja grožinė ir pedagoginė literatūra, taip pat yra Lietuvos istorijos, teisės, politinės ir religijų istorijos, knygotyros, filosofijos veikalų, kitų sričių mokslinės literatūros. Taip pat turime 7 paties Vaclovo Biržiškos įvairiems asmenims ir įstaigoms dovanotas savo knygas (Mykolui Brenštejnui, Ignui Jonynui (2 knygos), Antaninai Šalkauskaitei, Viktorui Šėriui, Augustinui Vaitiekaičiui, Kauno dvasinės seminarijos bibliotekai).

Teisininkas, pedagogas, Lietuvos mokyklų istorijos tyrinėtojas, evangelikų liuteronų kunigas Vilhelmas Burkevičius (1885 12 06 Miltikiuose, Jaunaucės valsčius, Latvija – 1971 03 08 Kaune, palaidotas Mažeikiuose) Kaune gyveno ir dirbo nuo 1920 m. Tarnavo Teisingumo ministerijoje, 1921 – 1924 m. buvo Kauno apygardos teismo nariu, nuo 1924 m. advokatas, nuo 1924 iki 1944 m. su pertraukomis notaras, 1926 – 1928 m. vyresnysis notaras. Iš spaudų jo asmeninės bibliotekos knygose matyti, jog 3 deš. advokataudamas Kaune gyveno Ugniagesių g. 5, Ugniagesių g. 9, o 4 deš. persikėlė į Trakų g. 14. Nuo 1937 m. tvarkė evangelikų liuteronų konsistorijos teismines bylas, o nuo 1952 m. tapo evangelikų liuteronų kunigu, buvo Evangelikų liuteronų Konsistorijos Prezidentu. Jo asmeninės bibliotekos vienoje knygoje, saugojamoje KAVB, yra gražus dovanojimo įrašas, liudijantis apie šią V. Burkevičiaus veiklą (H 3143-2). Į KAVB pateko 115 V. Burkevičiaus asmeninės bibliotekos knygų (25 leidiniai lietuvių k., 80 rusų k., 3 latvių k., 5 vokiečių k. ir po 1 knygą lenkų ir prancūzų k.). Iš 25 knygų lietuvių kalba viena dovanota V. Burkevičiui autoriaus Juozo Zubkaus (RS RA II R 37728-2). Gydytojas Juozas Zubkus dovanojo savo 1933 m. išleistą disertaciją medicinos daktaro laipsniui gauti „Vaikų Waldeyero žiedas ir jo kitimai“. V. Burkevičiaus asmeninės bibliotekos dalyje KAVB taip pat yra Jurgio Knufi knygelė vaikams rusų kalba su lietuvišku ir rusišku pavadinimu. Šią knygelę „Keturi žvejai“ autorius dovanojo V. Burkevičiui su gražiu įrašu rusų kalba: „Narsiajam jūreiviui ir savininkui geriausios palapinės Lietuvoje Vilhelmui Ivanovičiui Burkevičiui nuo autoriaus 1938. VIII. 16.“. Knygelė išspausdinta Kaune, S. Lano spaustuvėje, Maironio g. 10-12, jos iliustracijas piešė Lietuvos totorius, scenografas ir dailininkas Ramazanas Krinickas. V. Burkevičiaus asmeninės bibliotekos dalyje, saugomoje KAVB, daugiausiai teisės knygų ir grožinės literatūros. V. Burkevičių taip pat domino politinės minties, filosofijos, istorijos, literatūros istorijos veikalai ir kt. Seniausia knyga šioje asmeninės bibliotekos dalyje – 1870 m. Vilniuje išleistas potvarkių rusų kalba rinkinys apie rusų žemės savininkų atkeldinimą (kolonizaciją) į Šiaurės Vakarų kraštą po 1863 m. sukilimo ir taip vadinamų maištininkų turto nusavinimą. Šios knygos pirmasis savininkas buvo Zigmuntas Trentovskis (spaudas lenkų kalba „Księgozbior Zygmunta Trentowskiego“ ir įrašas rusų kalba „Собрание книг Сигизмунда Трентовскаго“), po to ji pateko į advokato A. S. Goldenveizerio Kijeve biblioteką (spaudas „Прися́жный пове́ренный А. С. Голденвейзер в Киевъ“) ir galiausiai į advokato V. Burkevičiaus, tuo metu gyvenusio Kaune, Ugniagesių g. 5, biblioteką. Šioje knygoje įklijuotą ekslibrisą su nuoga mergina knygų fone jam sukūrė latvių dailininkas Sigismund Vidbergs (jo pavardė yra ekslibriso dešiniajame apatiniame kampe). Kitą ekslibrisą su apie knygą apsivijusiu žalčiu jam sukūrė dailininkas V. K. Jonynas. Dar turėjo rusų rašytojo, grafiko Aleksejaus Remizovo kurtą ekslibrisą, tačiau jo į KAVB patekusiose V. Burkevičiaus asmeninės bibliotekos knygose nėra, bet galime pasidžiaugti, jog yra septynios paties A. Remizovo knygos, buvusios V. Burkevičiaus asmeninėje bibliotekoje (jose kažkodėl tik spaudas „V. Burkevičiaus biblioteka …“ be ekslibriso). V. Burkevičiaus asmeninės bibliotekos KAVB dalyje taip pat yra jo mėgstamų autorių rusų rašytojo M. Gorkio, norvegų rašytojo H. Ibseno raštai, teisininko A. F. Koni knygos (šio autoriaus surinkta septynios knygos ir viena knyga apie patį Anatolijų Koni) ir kt. Iki 1917 m. jo sukaupta asmeninė biblioteka beveik visa buvo pražuvusi, tad V. Burkevičiaus bibliotekos pagrindą sudarė Nepriklausomoje Lietuvoje ir sovietmečiu surinkti leidiniai. Asmeninės bibliotekos tvarkymui padėjo jo darbas Valstybinėje centrinėje bibliotekoje Kaune (1945 – 1947 m.). V. Burkevičius buvo Valstybinės centrinės bibliotekos Senų knygų, smulkiųjų spaudinių ir rankraščių skyriaus vedėju. Asmenybės žavesį, švietėjišką, teisinę, bibliofilinę, pastoracinę veiklą pritemdė KGB šešėlis. Nuo 1962 m. jis buvo KGB antro skyriaus informatoriumi slapyvardžiu „Petrov“.

Bibliofilas, vienas XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų Viktoras Cimkauskas (1896 03 12 Šiauliuose – 1944 Vokietijos koncentracijos stovykloje) turėjo vertingą asmeninę biblioteką (dalį jos buvo paveldėjas iš savo tėvo, taip pat bibliofilo, Mykolo Cimkausko). Šios bibliotekos knygas duodavo pasiskaityti už tam tikrą mokestį, nes labai saugojo, kad nedingtų. Asmeninės bibliotekos knygoms turėjo du ekslibrisus. Vieną jų 1923 m. jam sukūrė dailininkas Mstislavas Dobužinskis, o kitą 1926 m. nupiešė latvių grafikas Sigismundas Vidbergas (šio ekslibriso KAVB nėra). Turėjo ne tik savo ekslibrisus, bet ir surinktą įvairių asmenų ekslibrisų kolekciją, domėjosi jais, parašė straipsnį „XXVII knygos mėgėjų ekslibrisai“, įdėtą į XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio antrą tomą. 1931 m. sausio 27 d. išrinkus pirmąją draugijos valdybą buvo patvirtintas jos sekretoriumi ir juo liko iki pat 1940 m. Dauguma V. Cimkausko asmeninės bibliotekos knygų vokiečių okupacijos metais buvo išgrobstyta, dingo net tie leidiniai, kuriuos bandyta išsaugoti, perduodant bibliotekoms, M. K. Čiurlionio muziejui. KAVB yra 3 V. Cimkausko asmeninės bibliotekos knygos ir vienas M. Urbšienės „XXVII knygos mėgėjų įstatų ir reguliamino“ egzempliorius, pasirašytas draugijos sekretoriaus V. Cimkausko.

Lietuvos politinis veikėjas, kolekcininkas, Lietuvos valstybės simbolikos kūrėjas, Kauno apygardos teismo darbuotojas (vertėjas) Vladas Daumantas (1885 02 24 Kražiuose, Raseinių apskr. – 1977 07 07 Čikagoje) buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos nariu, kolekcionavo meno kūrinius bei savo bute K. Donelaičio g. (dabar K. Donelaičio g. 67) buvo sukaupęs nemažą asmeninę biblioteką. Dalis jo meno kūrinių kolekcijos dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, K. Varnelio namuose – muziejuje, o asmeninė biblioteka išblaškyta po įvairias bibliotekas ir muziejus (didžioji šios bibliotekos dalis taip pat NČDM). KAVB yra septynios Vladui Daumantui autografuotos knygos, kurias jam dovanojo taip pat XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai Vytautas Steponaitis (keturios knygelės), Juozas Balčiūnas Švaistas, Marija Urbšienė. Vieną įdomią knygą rusų kalba apie žmogaus sielos pažinimą ir pomirtinio gyvenimo slėpinius, išleistą Kaune 1932 m., jam dovanojo šios knygos autorius, dailininkas Ignotas Rudolfas.

Meno istorikas, grafikas, muziejininkas, kultūros veikėjas Paulius Galaunė (1890 01 25 Pageležiuose, Ukmergės apskr. – 1988 10 18 Kaune) buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos vienas iniciatorių ir aktyvus narys. KAVB yra keturios knygos su P. Galaunės ekslibrisu pieštu jo paties. Šiame ekslibrise pavaizduoti du portalai su liaudiškais motyvais, Galaunių šeimos herbas su raide „T“, iš šonų du senovės lietuviai, stovintys ant portalo tumbų ir laikantys saidokus. Dar vienoje P. Galaunės asmeninės bibliotekos knygoje, esančioje KAVB, yra tik įrašas „Ex libris P. Galaunė“ (be įklijuoto ekslibriso). Knygų su kitais P. Galaunės turėtais ekslibrisais į KAVB nepateko.

Grafikas, tapytojas, vitražistas Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 03 10 Ūdrijoje, Alytaus apskr. – 1997 12 04 Vilniuje) dar nebūdamas XXVII knygos mėgėjų draugijos nariu jau įsitraukė į jos veiklą. 1931 m. gegužės mėn. jis pristatė pirmą draugijos emblemos variantą, o 1933 m. išleistam draugijos metraščio pirmam tomui nupiešė jo viršelį, antraštinį puslapį, vinjetes, draugijos emblemą ir neseniai mirusio draugijos nario J. Tumo – Vaižganto portretą. Į XXVII knygos mėgėjų draugiją buvo priimtas vienas paskutiniųjų, 1936 m. Buvo jauniausias šios draugijos narys. Dalyvavo ir XXVII knygos mėgėjų draugijai sėkmingoje pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1937 m., kurioje buvo apdovanotas aukso medaliu už medžio raižinius ir garbės diplomu už baldų projektus. 1940 m. gavo Taupomųjų valstybės kasų premiją už jo vizitine kortele tapusių K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas. Vytautas Kazimieras Jonynas buvo vienintelis 1993 m. atkurtos XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, jai priklausęs ir tarpukariu. KAVB yra dešimt knygų, buvusių V. K. Jonyno asmeninėje bibliotekoje, iš jų šešios dovanotos įvairiomis progomis jo brolio, istoriko Igno Jonyno dukros Birutės Jonynaitės, iš pradžių jos vienos (1938 – 1940 m.), o po to kartu su vyru Rostislavu Andrejevu (1941 m.). Dukterėčia Birutė Jonynaitė – Andrejevienė nepamiršdavo V. K. Jonyno iki pat jo mirties. Tikriausiai Birutės Jonynaitės dovanotos ir dar trys knygos prancūzų kalba, buvusios V. K. Jonyno asmeninėje bibliotekoje. Dar vieną V. K. Jonyno asmeninės bibliotekos knygą jam 1954 m. dovanojo rašytojas Paulius Jurkus. V. K. Jonyno asmeninėje bibliotekoje buvo ir jo iliustruotų K. Donelaičio „Metų“ 1940 m. leidimo egz. (tai liudija numeruoto egz. įrašas „38. V. K. J.“ (V. K. Jonynas)). Dvi knygos su V. K. Jonyno iliustracijomis, saugomos KAVB, jo užrašytos leidyklos „Mintis“ Freiburge (Vokietija) vyrausiam redaktoriui J. Vasaičiui (dar vienas jo iliustruotų „Metų“ egz.) ir rašytojui Stasiui Santvarui 1984 m. užrašyta jo paties knyga su V. K. Jonyno iliustracijomis (KAVB fonduose saugomoje knygoje užrašyta „Mielam Stasiui Santvarui, šių žodinių perlų autoriui, mėginusiam jo žodžius ir mintis įvilkti į vaizdų pasaulį, šio leidinio palydovas V. K. Jonynas 1984 Vilnius“. Dar vienoje Stasio Santvaro parašytoje bei V. K. Jonyno iliustruotoje knygoje „Rubajatai“ (Boston, 1978) yra St. Santvaro ir V. K. Jonyno parašai egzemplioriuje, priklausiusiame žurnalisto Almaus Šalčiaus bibliotekai.

Kunigas, vienas ateitininkų steigėjų, ekonomistas, bankininkas, Žemaičių kunigų seminarijos prof., Aukštųjų Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, Lietuvos universiteto (VDU) ekstraordinarinis bei ordinarinis prof., Vilniaus universiteto ekonomikos fak. prof. (1940), Steigiamojo Seimo narys Vladas Jurgutis (1885 11 05 – 1966 01 10) į XXVII knygos mėgėjų draugiją priimtas 1936 m. vietoj išstojusio iš draugijos savo noru Jurgio Šaulio. Į Kauno apskrities viešąją biblioteką yra patekę kelios Vlado Jurgučio asmeninės bibliotekos knygos. Viena jų – teologijos daktaro, VDU profesoriaus Prano Kuraičio Vladui Jurgučiui dovanotas veikalas „Ontologija“ (KAVB RS RA-06-1543), kuriame yra įrašas „Mylimajam Draugui Prof. V. Jurgučiui Autorius Kaunas 1931 – XII – 28“. Vladui Jurgučiui yra dedikuotas ir KAVB saugomas V. Fiorsterio knygelės „Šių laikų studentija ir katalikų bažnyčia“ egzempliorius. Jos vertėjas Pranas Kuraitis (kai kur šio veikalo vertimas nepagrįstai priskiriamas Kaziui Puidai) užrašė „Br. Br. Draugui Vladislovui Pranciškus 15 / VIII 1910 m.“. Vlado Jurgučio asmeninės bibliotekos fragmentuose KAVB taip pat yra religinio turinio knygos prancūzų kalba, išleistos 1713 m. Antverpene du tomai, Vilhelmo Hohoff K. Markso „Kapitalo“ kritikos knyga vokiečių kalba, išleista 1908 m. Paderborn, Jono Totoraičio knyga „Jaunimo globa ir jo susivienijimai“, išleista 1910 m. Seinuose bei dar kelios knygos vokiečių ir lenkų kalbomis. KAVB taip pat yra penkios Vlado Jurgučio knygos dovanotos jo įvairiems asmenims. Tai 1938 m. išleista V. Jurgučio knyga “Finansų mokslo pagrindai”. Už šią knygą V. Jurgučiui Teisių fakulteto Promocijų komisijos pasiūlymu buvo patvirtintas ordinarinio profesoriaus vardas (nuo 1925 metų jis buvo gavęs finansinės teisės katedros ekstraordinarinio profesoriaus titulą). Vieną šios knygos egz. (KAVB: RS RA II R 12879) autorius dedikavo rašytojui, diplomatui Jurgiui Baltrušaičiui (Antr. pusl. yra įrašas: „Aukštai gerbiamam J. Baltrušaičiui malonių bendro darbo valandų prisiminimui Kaunas 12 XII 37“). Vladas Jurgutis 1921 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos komisijos, svarsčiusios Lietuvos atstovybių etatus, referentas ir bendravo šiuo klausimu su Lietuvos atstovu Maskvoje Jurgiu Baltrušaičiu. 1938 m. taip pat išleista V. Jurgučio mokslinė studija „Pinigai“. Šios knygos po vieną egz. (KAVB: RS RA II R 10793; RS RA R 24172-1; RS AJ 10975; RS ŠP 2081) autorius užrašė ekonomistui, Klaipėdos krašto mokesčių įstaigos veikėjui Stasiui Baliui, dalyvavusiam jo vedamuose finansų seminaruose, medikui psichiatrui, kilusiam iš Palangos Lazariui Gutmanui (V. Jurgutį ir L. Gutmaną siejo bendra meilė Palangai), istorikui, teisininkui Augustinui Janulaičiui ir ekonomistui, kooperatininkui Petrui Šalčiui (knygose yra atitinkami įrašai).

Kalbininkas, vertėjas, skautų veikėjas, Eltos vyr. red., diplomtas Viktoras Kamantauskas (1899 10 16 Rumšiškėse – 1951 11 01 Norvude, Masačiusetso valstija, JAV) į XXVII knygos mėgėjų draugija priimtas 1932 m. devynioliktuoju numeriu. Parašė etiketo, skautų vadovėlius, lietuvių kalbos mokslo veikalą, iš anglų bei prancūzų kalbų išvertė apie 40 knygų. Išverstos Stefan Zweig knygos apie didįjį ispanų keliautoją Magelaną vieną egz., saugomą KAVB, Viktoras Kamantauskas dovanojo tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui. Į kito 27 knygos mėgėjų draugijos nario Vytauto Steponaičio asmeninę biblioteką buvo patekusi Viktoro Kamantausko knyga „Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas“, išleista Kaune 1929 m. (KAVB RS A28692-3).

Diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, istorikas Petras Klimas (1891 02 23 Kušliškių k., Kalvarijos valsč., Marijampolės apskr. – 1969 01 16 Kaune) į XXVII knygos mėgėjų draugiją įstojo 1932 m. ir iš karto aktyviai įsitraukė į jos veiklą, buvo vienas dailiosios knygos parodos organizatorių. KAVB yra keturios P. Klimo asmeninės bibliotekos knygos, iš kurių dvi pats savininkas dovanojo Lietuvos universiteto bibliotekai, o vieną su autoriaus Vytauto Steponaičio, taip pat draugijos nario, įrašu buvo gavęs dovanų. Viena iš dovanotų Lietuvos universitetui knygų buvo Charles Beaumont politinė ese Lenkijos istorijos tema, išleista 1764 m. Varšuvoje. Ją P. Klimas įsigijo būdamas diplomatu Paryžiuje ir 1930 m. iš ten dovanojo Lietuvos universitetui. KAVB taip pat yra keturios P. Klimo knygos, jo dovanotos įvairiems asmenims: dailininkui Mstislavui Dobužinskiui, istorikui Ignui Jonynui, advokatui Mykolui Sleževičiui ir taip pat draugijos nariui, spaudos darbuotojui Antanui Rucevičiui.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas ir Lietuvos banko valdytojas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Juozas Paknys (1883 09 23 Pakniškių vnsd., Jūžintų valsč., Rokiškio apskr.. – 1948 01 03 Reutlingen, Vokietija) buvo vienas XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų. KAVB yra jam skirtas kito draugijos nario Pauliaus Galaunės parašytos knygos numeruotas egzempliorius. Pagal įprastą knygos mėgėjų draugijos praktiką, tas numeris buvo tas pats, kuriuo Juozas Paknys buvo įregistruotas draugijos nariu.

Rašytojas, dramaturgas, žurnalistas, redaktorius, spaudos darbuotojas ir vertėjas Kazys Puida (1883 03 19 Šėtijuose, Lekėčių valsč. – 1945 01 23 Nausėduose prie Babtų) buvo vienas XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų, jos narys iki 1934 m. KAVB yra trys K. Puidos autografuotos knygos. Vieną jų, 1913 m. parašytą trijų veiksmų dramą „Gairės“ rašytojas užrašė neišaiškintam asmeniui, jo įvardintam „Mano gerajam Eskulapui“. Savo istorinę apysaką apie Vytautą Didįjį, du iš 25 numeruotų egzempliorių, K. Puida užrašė kooperatinės bendrovės „Spaudos fondas“ pirmininkui ir direktoriui Baliui Žygeliui bei „Sakalo“ knygų leidimo bendrovės direktoriui Antanui Kniūkštai. KAVB yra dar viena knyga, priklausiusi K. Puidos asmeninei bibliotekai, su jo ekslibrisu (jame kuklus gimtinės peizažas).

Knygnešys, kultūros ir spaudos darbuotojas, „Švyturio“ knygų leidimo bendrovės vadovas, „Sindulio“ spaustuvės vedėjas Antanas Rucevičius (1880 05 24 Pavembrių k., Lankeliškių valsč., Vilkaviškio apskr.. – 1945 04 11 Kaune) – XXVII knygos mėgėjų draugijos narys nuo jos įsikūrimo, buvo išrinktas į jos Revizijos komisiją. KAVB yra Antanui Rucevičiui nuo autorių Petro Klimo, Juozo Paukštelio dovanotos knygos, taip pat dar penkios jo asmeninės bibliotekos knygos, žymimos neišvaizdžiu žalios spalvos spaudu „A. Rucevičiaus biblioteka“. „Švyturio“ bendrovės 1923 m. išleistos knygos „Vilnius, 1323 – 1923“ vieną egz. (KAVB RS RA II 2 R 78) ši bendrovė dovanojo Lietuvos Kredito bankui. Tarp pasirašiusių knygoje ir „Švyturio“ b-vės vienas vadovų A. Rucevičius“.

Rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis (1890 05 02 Pagausančio dvare, Ariogalos valsč., Raseinių apskr.. – 1952 12 22 Rokbriun Kap Martene, Ero departamentas, Prancūzija) prie XXVII knygos mėgėjų draugijos prisijungė 1933 m., bet būdamas diplomatinėje tarnyboje Skandinavijoje, po to Rygoje, o nuo 1938 m. Lietuvos atstovu Tautų sąjungoje Ženevoje, mažai kuo galėjo prisidėti prie draugijos veiklos. Dėl to, kad dažnai teko važinėti, didelės asmeninės bibliotekos nesukaupė, bet turėjo gražų savo bibliotekos ekslibrisą.. KAVB turime vieną knygą su šiuo ekslibrisu, taip pat dar vieną Aleksej Remizov apysaką rusų kalba,, buvusią jo asmeninėje bibliotekoje. KAVB taip pat yra Jurgio Savickio knygos „Vilniaus sonetai“, pasirašytos Juliaus Lendrės slapyvardžiu, egzempliorius, jo dovanotas A. Balčiūtei. Jos tapatybės nepavyko išsiaiškinti.

Lietuvos kariuomenės veikėjas, pulk. ltn., karo istorikas, bibliografas, „Kariškių žodžio“, „Mūsų žinyno“, „Karo archyvo“ ir kitų leidinių redaktorius, kolekcionierius Vytautas Steponaitis (1893 03 24 Sintautuose – 1957 10 12 Kaune) buvo vienas XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjų, nuo 1934 m. jos valdybos pirmininkas, palaikė ryšius su užsienio bibliofilų organizacijomis. V. Steponaitis turėjo nemažą knygų ir periodikos kolekciją. Jos tikslaus skaičiaus nenurodoma, vienu liudijimu joje buvo daugiau kaip 8000 pavadinimu, kitu – apie 20000 tomų. Dalį savo asmeninės bibliotekos pats V. Steponaitis perdavė Centralinei valstybinei bibliotekai Kaune, būsimai M. Mažvydo nacionalinei bibliotekai Vilniuje. Kita dalis perduota jau tuo metu Respublikinės bibliotekos pavadinimu Kaune veikusiai dabartinei M. Mažvydo nacionalinei bibliotekai Vilniuje, kurioje V. Steponaitis dirbo. Teigiama, jog šiai bibliotekai perduota 140 senų žemėlapių, 270 senų teatro afišų, apie 770 senų maldaknygių ir devynios 17 – 18 a. knygos, apie 740 V. Steponaičio surinktų ekslibrisų bei 2600 religinių atvirukų ir kitų paveikslėlių. M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje taip pat yra V. Steponaičio fondas, kuriame asmeniniai dokumentai, mašinraščiai, spaudiniai, nuotraukos, viso 586 saugojimo vienetai, priimti iš šioje bibliotekoje dirbusios A. Steponaitienės. Į KAVB pateko kelios knygos su V. Steponaičio įrašu, jog jis perduoda tuos leidinius Centralinei valstybinei bibliotekai, bei viena knyga su įrašu apie jos perdavimą Respublikinei bibliotekai. Viena KAVB saugoma V. Steponaičio asmeninės bibliotekos knyga vaikams jo buvo užrašyta gimtųjų Sintautų šaulių būrio bibliotekai. Į KAVB pateko 75 knygos, buvusios V. Steponaičio asmeninėje bibliotekoje (68 leidiniai, parašyti lietuvių kalba, 2 – lenkų k., 4 – rusų k. ir 1 anglų k.). Iš šių knygų 9 leidiniai lietuvių kalba buvo dovanoti V. Steponaičiui įvairių autorių. Tai kunigo Kazimiero Olšausko knyga, adresuota jam kaip „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriui, 3 knygnešio, visuomenės veikėjo Petro Rusecko knygos, brolio Antano Steponaičio knyga „Barsukai plaukia“, filosofo Stasio Šalkauskio, kariuomenės veikėjo, divizijos generolo Stasio Zaskevičiaus ir rašytojo, teisininko, vertėjo Juozo Žagrakalio knygos. KAVB taip pat yra 10 paties V. Steponaičio įvairiems asmenims dovanotų knygų su jo įrašais. Net 4 KAVB saugomas knygas V. Steponaitis dovanojo kitam kolekcionieriui, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui Vladui Daumantui. KAVB taip pat yra autografuoti leidiniai V. Steponaičio dedikuoti tuo metu pulkininkui, vėliau divizijos generolui Zenonui Gerulaičiui, kooperatininkui Petrui Šalčiui, prelatui Adomui Jakštui – Dambrauskui, diplomatui Petrui Klimui. 1937 m. V. Steponaitis išleido 75 numeruotų egzempliorių tiražu knygą „Leidimai ir variantai“. Vienas šios knygos, saugomos KAVB, egz. (Nr. 15) dedikuotas Danutei, rašytojų Iliuminatos Giedraitienės ir Antano Giedriaus dukrai, kitas (Nr. 10) XXVII knygos mėgėjų draugijos nariui Antanui Rucevičiui. Viena V. Steponaičio asmeninės bibliotekos KAVB knyga yra su unikaliu įrašu apie knygos konfiskaciją VRM nutarimu (tai V. Gerulio knyga „Kodėl aš išstojau iš Lietuvos komunistų partijos“, išleista Marijampolėje 1940 m.). KAVB yra dar viena V. Steponaičio asmeninėje bibliotekoje buvusi knyga su įrašu, jog ji buvo sulaikyta 1939 03 09, o pataisius reikiamas vietas (kurios knygoje pabrauktos raudonu pieštuku, dėl areštuotų pavasarininkijos veikėjų ir kita) leista platinti 1939 03 19 (P. Dogelio knyga „Už bočių žemę ir tikybą“, išleista Kaune 1939 m.). V. Steponaičio asmeninės bibliotekos KAVB dalyje vyrauja visuomeninė – politinė, grožinė literatūra, Lietuvos kariuomenės, istorijos leidiniai. Taip pat yra religinės literatūros, atsiminimų, psichologijos, medicinos, ekonomikos istorijos ir kt. knygų. Kai kuriose V. Steponaičio asmeninės bibliotekos KAVB knygose įklijuotas miniatiūrinis ekslibrisas „Ex libris Vytauto Steponaičio“ su Merkurijaus figūra, laikančia dviejų gyvačių apintą lazdelę ir pinigų kapšą. Po jo kojom guli sulaužytas kalavijas ir romėnų šalmas bei patrankos vamzdis. Rėmelio apačioje data „1923“ ir inicialai „P. G.“. Ekslibrisą 1923 m. sukūrė Paulius Galaunė. Labiau paplitęs V. Steponaičio asmeninės bibliotekos knygų ekslibrisas „V. Steponaičio knygos“, vaizduojantis iš nugaros nuogo vyro figūrą, išskėstomis rankomis ir saulės apšviestą fantastišką vaizda. Ekslibrisas pieštas dailininko Kazio Šimonio. KAVB taip pat yra kelios knygos su šiuo ekslibrisu. Taip pat yra leidiniai su dar vienu V. Steponaičio ekslibrisu „V. Steponaičio knygos“, vaizduojančiu žvaigždėto dangaus fone lazda pasirėmusį senelį. Ekslibrisas dailininko Kazio Šimonio. Dar dviejų V. Steponaičio asmeninėje bibliotekoje naudotų ekslibrisų KAVB neturime.

Lietuvos mėgėjų teatro veikėjas, fotografas, vertėjas, soaudos darbuotojas, redaktorius Jonas Strazdas, slapyv. Jaunutis (1886 04 10 Strazduose, Tauragnų valsč., Zarasų apskr. – 1972 03 06 Antaviliuose) XXVII knygos mėgėjų draugijoje turėjo 17-ą numerį (kaip ir šiais laikais XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys). KAVB turime vieną 19 a. lenkų kalba išleistą kelionių aprašymų knygą su jo parašu ir Vinco Pietario apysakos „Algimantas“ ketvirtąjį leidimą su J. Strazdo įrašyta data ir parašu. KAVB taip pat yra daug J. Strazdo išverstų knygų, taip pat jo leistas scenos veikalų žurnalas „Teatras“ (1911 – 1914) ir jo redaguotas žurnalas „Sodyba“ (1928 – 1931).

Kultūros istorikė, bibliografė Marija Mašiotaitė – Urbšienė (1895 06 24 Rygoje – 1959 03 02 Kaune) gyvendama Paryžiuje susipažino su vietos bibliofilų veikla, siekė, kad bibliofilų organizacija būtų įkurta ir Lietuvoje. M. Mašiotaitė – Urbšienė buvo viena 27 knygos mėgėjų draugijos iniciatorių, steigėjų. KAVB yra dvi Marijai ir Juozui Urbšiams dovanotos knygos: M. Bogdanovo knygą „Visuomenės įnamiai“ M. ir J. Urbšiams (įvardintiems „Mune ir Muninu“) vertimo redakcijos vardu užrašė jos vertėjas Juozas Balčikonis, o savo knygą „Senosios lietuvių religijos bibliografija“ Marijai ir Juozui Urbšiams dovanojo istorikas Zenonas Ivinskis. KAVB taip pat yra istoriko Augustino Janulaičio Marijai Urbšienei dovanota jo knyga „Kiprijonas Juozas Zabitis Nezabitauskas“. Vytauto Maknicko knygą apie Gabrielių Landsbergį Žemkalnį M. ir J. Urbšiams užrašė architektas Vytautas Landsbergis. Į KAVB taip pat pateko vardinis M. Urbšienės „XXVII knygos mėgėjų įstatų ir regulamino“ egzempliorius. KAVB yra ir trys pačios M. Urbšienės įvairiems asmenims dedikuotos jos knygelės: kalbininkui Antanui Saliui, 27 knygos mėgėjų draugijos nariui, kolekcininkui, bibliofilui Vladui Daumantui ir kultūros istorikui, taip pat XXVII knygos mėgėjų dr-jos nariui Vaclovui Biržiškai. KAVB taip pat yra dvi knygos su Marijos ir Juozo Urbšių ekslibrisu ir dar dvi knygos, buvusios Marijos Mašiotaitės asmeninėje bibliotekoje, su jos parašu.

Kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, tautinio sąjūdžio veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 09 20 Maleišiuose, Svėdasų valsč., Ukmergės apskr. – 1933 04 29 Kaune) labai mylėjo knygas bei turėjo vertingą asmeninę biblioteką, kurioje iš viso buvo sukaupęs apie 4 tūkstančius leidinių. Nuo 1899 m. J.Tumas-Vaižgantas turėjo savo asmeninės bibliotekos antspaudą „Kunigo Juozo Tumo kningynas“, kurį vėliau pakeitė nežinomo autoriaus ekslibrisas „Ora et labora unitis viribus. Kun. Juozapo Tumo“ („Melskis ir dirbk bendrom jėgom. Kun. Juozapo Tumo“), o nuo 1919 m. Pauliaus Galaunės sukurtas ekslibrisas.

J.Tumas-Vaižgantas savo asmeninę biblioteką rinko ne pramogai ir ne bibliofilinių poreikių tenkinimui, o moksliniais tikslais, tačiau jam rūpėjo ir estetinė knygos išvaizda. Todėl, vos tik susikūrus XXVII knygos mėgėjų draugijai, įsitraukė į jos veiklą, buvo jos nariu Nr. 15 (draugijos nariams buvo suteikiamas pastovus numeris) 1931-1933 m. Deja, nesulaukė nei savo straipsnio „Dvejopa bibliofilybė“ draugijos metraščio pirmame tome, išleistame 1933 m., nei kitų gražių 27 knygos mėgėjų draugijos leidinių. Po jo mirties pasirodė ir šios draugijos išleisti fragmentai iš Vaižganto „Pragiedrulių“, pavadinti „Milžinų dvasios“ (1935).

Pirmą savo asmeninę biblioteką, kauptą 1888-1893 m. Kauno kunigų seminarijoje, J.Tumas buvo priverstas atiduoti seminarijos vyresnybei ir ji buvo sunaikinta. Nuo 1894 m. vėl rinko asmeninę biblioteką iš naujo. 1899 m. jo asmeninės bibliotekos sąraše „Inventorius Kningyno kunigo Juozapo Tumo. 1899 m.“ buvo 433 knygos (dar kažkiek spaudos draudimo laikotarpio leidinių į sąrašą buvo neįrašyta dėl atsargumo). Didžioji dalis šių knygų buvo konfiskuota caro žandarų bei dingo kilnojantis. 1907 m. dalį sukauptų knygų (414 lituanistikos leidinių) J.Tumas-Vaižgantas dovanojo Lietuvių mokslo draugijos bibliotekai, o kiti sukaupti iki pirmojo pasaulinio karo leidiniai paliko Petrapilyje.

1918 m. gegužės mėn. grįžęs į Lietuvą savo asmeninę biblioteką formavo faktiškai iš naujo. Vėl surinko apie 2500 knygų ir periodinių leidinių, kurių dalį vėl dovanojo įstaigų, kuriose dirbo, bibliotekoms: 552 leidinius padovanojo Lietuvos universiteto bibliotekai, dar kažkiek paliko Kauno Vytauto bažnyčiai, kurios rektoriumi buvo 1920-1932 m. (ant šių savo knygų dėjo antspaudą „Vytauto bažnyčios Kaune Rektoris“). Dar 1923 m. savo asmeninę biblioteką buvo užrašęs Lietuvos universiteto Rašliavos muziejui, kuris iš pradžių buvo jo bute, o vėliau Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakultete. 1933 m. jo asmeninėje bibliotekoje buvo 1879 knygos ir periodiniai leidiniai. Visą šią biblioteką J.Tumas-Vaižgantas prieš mirtį testamentu užrašė VDU. 1934 m. jos pateko į VDU įsteigtą Vaižganto muziejų (buvo dedamas spaudas „Vaižganto muziejus“, kuris daugelyje atvejų užklijuotas spaudu „Kauno universiteto biblioteka“, bei kitas spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“). Šis muziejus VDU veikė iki 1941 m., po to vientisos Vaižganto knygų kolekcijos nebeliko. Kai kurie šios kolekcijos leidiniai pateko į dabartinę KTU biblioteką, o kitą dalį Lietuvos nacionalinė biblioteka paliko Kauno sritinei bibliotekai, dabartinei KAVB (Faktai apie Vaižganto asmeninės bibliotekos suformavimą bei jos klajones panaudoti iš: Vaižgantas ir knyga / A.Merkelis // XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kaunas, 1937, p. 9-18; Vaižgantas // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p. 382-383).

KAVB Senųjų ir retų spaudinių yra saugoma 106 pavadinimų, 111 egz. Vaižganto asmeninės bibliotekos knygų.

Iš jų 13 leidinių dovanoti Juozui Tumui-Vaižgantui su autorių autografais. Su kai kuriais autoriais J.Tumas daug bendravo (Juozas Eretas, Juozas Laukaitis, Mykolas Vaitkus) ar dėstė jiems lietuvių literatūrą Lietuvos universitete bei epizodiškai buvo susitikęs (Stasys Anglickis, Jonas Graičiūnas, Antanas Miškinis), o kai kurių visai nepažinojo. Daugelis autorių tikėjosi, jog J.Tumas atkreips į jų leidinius dėmesį, juos parecenzuos. J.Tumo recenzija, net ir parašyta su kritikos doze, buvo tarsi pripažinimas, jog toks autoritetas ją pastebėjo. Tačiau J.Tumas buvo labai užimtas ir savo veiklos prioritetų griežtai besilaikantis žmogus. Nors garsėjo kaip pradedančių poetų, rašytojų globėjas, „deimančiukų“ ieškotojas, tačiau ne visiems, net ir atsiuntusiems jam savo knygas, galėjo parašyti jų recenzijas. Iš pabraukymų ar pastabų kai kuriose knygose matyti, jog J.Tumas jas skaitė, bet jo santykis su autografuotomis knygomis bei jų autoriais dažnai lieka neaiškus.

Ir paties J.Tumo-Vaižganto motyvai dovanoti kažkam savo knygą ne visada buvo aiškūs. KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje turime šešias J. Tumo-Vaižganto įvairiems asmenims dovanotas knygas bei vieną jo knygą užrašytą Kauno jėzuitų gimnazijai. KAVB yra J.Tumo-Vaižganto dovanota knyga jo sesers dukrai Barborai Mėginaitei-Lesauskienei ir jos vyrui Pranui Lesauskiui (įrašas „Mieliems Pranams dėdė 1929.IX-17“), taip pat jo autografuotos knygos bendražygiams Aleksandrui Dambrauskui-Jakštui bei Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulaičiui-Matulevičiui, kunigui profesoriui Bronislovui Žongolovičiui ir ko gero dėl pasikėsinimo tokio jo dėmesio nusipelniusiam Augustinui Voldemarui.

Parengė

Alvydas Surblys, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys