Apie jubiliejui skirtą 29 knygos šventę „Laikas gyvena knygose
1993 metų birželį Kaune atkurta XXVII knygos mėgėjų draugija. Tuo metu buvusiuose Profsąjungų rūmuose veikė Centrinė Profsąjungų Kauno miesto ir zonos biblioteka, kolekcininkų klubas, kur burdavosi filatelistai, bukinistai, kolekcininkai. Mename bibliofilus Artūrą Šablauską, Julių Tamošiūną, Alfredą Smailį, kunigą Ričardą Mikutavičių, kitus knygius. Kęstutis Morkūnas, Vidmantas Staniulis ir Ričardas Venckus buvo draugijos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai.
Ilgai šią mintį brandino draugijos patriarchas, atkūrimo iniciatorius Vidmantas Staniulis. Šalia jo susibūrė ir kiti knygų mylėtojai, bendraminčiai. Pradžia buvo bibliotekoje surengta paroda „Sua fata habent libelli“ („Ir knygos turi savo likimą“), kuri pasakojo istoriją, kaip buvo išmetamos ir naikinamos knygos net iš didžiųjų bibliotekų. Bibliofilai žino, kokios paslaptys ir pėdsakai slypi įvairiuose leidiniuose. Pavyzdžiui, vokas su antspaudu ar pašto ženklu gali pasakyti tiek daug apie laikmetį, dailininką, įvykį, tačiau reikia mokėti jį pažinti ir išsaugoti. Tada ir atsirado idėja, kad kas nors turi ginti knygas bei kitus leidinius. Taip 1993 metų birželio 27 dieną pagal prieškario draugijos įstatus buvo parengti nauji dokumentai ir atkurta XXVII knygos mėgėjų draugija Kaune (steigiamasis susirinkimas vyko Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje). Jos iniciatoriai – bibliofilas Vidmantas Staniulis, Ričardas Venckus, Kęstutis Morkūnas, Dalia Poškienė tęsia pirmtakų darbą. Nuo 1993 metų draugijoje turėjome knygotyrininkų, dailininkų, žurnalistų, istorikų, kolekcininkų, bibliotekų ir leidyklų darbuotojų. Taip pat pradėjome organizuoti geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio konkursus, tarptautinius ekslibrisų konkursus. Draugijos nariais keturi iš dvidešimties buvo Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai: Kazys Bizauskas, Mykolas Biržiška, Petras Klimas, Jurgis Šaulys.
Atkurtoji Draugija nuo 1994 metų pradėjo rengti knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Knygos šventės tapo tarptautinėmis. Knygos šventėse – inicijuoti geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio konkursai – dalyvavo leidyklos, autoriai, bibliotekos. Net keli konkursai skirti LR bibliotekų darbams – Biblioteka: darbai ir žmonės“. Atkurtoji draugija 2004 metais išleidžia bibbliografine retenybe tapusius Metraščio T. I ir II (1933,1937 m. fotografuotini leidimai) ir parengia trečiąjį tomą. Iki 2022 metų parengti ir išleisti Metraščio IV, V, VI, VII tomai. Išleista daugiau kaip 40 leidinių, katalogų, paminėtina knyga-albumas „Tautos kuriama Lietuva“, skirta Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui. Organizuoti 5 tarptautiniai ekslibrisų konkursai, šiuo metu vyksta šeštasis – „Istorinės atminties vardai“, juo prisidedame prie istorinės atminties puoselėjimo.
Surengtos parodos iš Draugijos narių, kolekcininkų. Aktyvūs dabar – Ričardas Vainora, Raimundas Kaminskas, Draugijos nariai yra iš Sankt Peterburgo – ekslibrisistas Stanislovas Gasiūnas, iš Punsko, Lenkijos – Aušros leidyklos vadovas Sigitas Birgelis.
Veiklos geografija – Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Istorinė Kauno prezidentūra, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Punskas, tarptautinės konferencijos Ciuriche, Kaliningrade, Sankt Peterburge, konferencijos Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje, Osvaldo Daugelio bibliotekoje, Šv. Jurgio bažbyčioje, Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje. Keliavome po Mažąją Lietuvą, Sūduvos kraštą. Mūsų talkininkai – Draugijos leidinių redaktorius, rašytojas Laimonas Inis, PLC vadovas Valdas Kubilius, Sigitas Šamborskis, Alvydas Surblys.
Draugijos garbės nariai yra: Vytautas Kazimieras Jonynas, Henrikas Kebeikis, Justinas Marcinkevičius, Romualdas Ozolas, Kazys Varnelis, Levas Vladimirovas, Beatričė Kleizaitė-Vasaris, Albinas Vaičiūnas, dr. Gitanas Nausėda, akademikas Romualdas Grigas.
Atkurtajai XXVII knygos mėgėjų draugijai vadovavo pirmininkai: Vytautas Raudeliūnas (1993–1995), Antanas Buračas (1995–1998), Albinas Vaičiūnas (1998–2001), Birutė Butkevičienė (2001–2004), Beatričė Kleizaitė Vasaris (2005–2006), Dalia Poškienė. (nuo 2007 m. – iki dabar)
Daug garsių lietuvių kultūrai nusipelniusių žmonių priklausė XXVII knygos mėgėjų draugijai. Dažno jų gyvenimui aprašyti reikėtų atskiros knygos. Po Lietuvos okupacijos ir Antro Pasaulinio karo buvo nublokšti į Jungtines Amerikos Valstijas, sugrįžo ir neįkainojamą palikimą padovanojo Lietuvai. Atkurtosios Draugijos narių veikla įvertinta padėkomis, apdovanojimais. LR Kultūros Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įvertinti Sigitas Šamborskis, Laimonas Inis. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanoti Domas Akstinas, Gediminas Zemlickas, Dalia Poškienė. Vaižganto premijos laureatais tapo Perpetua Dumšienė, Alfas Pakėnas. Gedimino ordiną pelnė Birutė Butkevičienė, Juozas Dingelis. J. Keliuočio literatūrine premija ir diplomu „Žydinčios vyšnios šakelė“ nominuota D. Poškienė. Draugijos nariai įvertinti ir Kauno miesto savivaldybės Santakos medaliais, burmistro Jono Vileišio medaliais: tai – D. Poškienė, L. Inis, P. Dumšienė, A. Surblys, V. Beresniovas. Simono Daukanto premija skirta istorikui Kęstučiui Subačiui. Produktyviausi literatūros žmonės – K. Subačius, L. Inis, P. Dumšienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Aktyvūs visuomenininkai – dr. Raimundas Kaminskas, prof. Arimantas Dumčius, parodų rengėjai – Ričardas Vainora, Alvydas Surblys, dr. Romas Dobrovolskis.
Organizuojami tarpukario draugijos narių atminimo renginiai ir dabartinių narių parodos bei paskaitos Lietuvoje ir užsienyje. Skiriamas dėmesys bibliotekų veiklos įprasminimui. Prieškario draugija buvo susitelkusi daugiau Kaune, o dabar mūsų nariai yra iš Marijampolės, Vilniaus, Kauno, Sankt Peterburgo ir Lenkijos. Tęsiame XXVII knygos mėgėjų metraščių leidybą. Išleisti septyni tomai. Taip pat per visus 30 metų nebuvo praleistas nė vienas sausio 27-osios visuotinis susirinkimas, kuris privalomas kiekvienam nariui, o ir kitus renginius stengiamės organizuoti 27-ąją mėnesio dieną. Nepakito ir draugijos struktūra: narių skaičius – dvidešimt septyni. 2020 metai buvo reikšmingi draugijai, jos nariams. Jie paskelbti ir vieno ryškiausių Lietuvos menininkų, vieno iš draugijos steigėjų Pauliaus Galaunės metais.
Minint Draugijos atkūrimo 30-metį, surengta 29-oji Knygos šventė „Laikas gyvena knygose“. Joje pagerbėme iškilius knygos žmones, palikusius šį pasaulį: Romualdą Ozolą, Justiną Marcinkevičių, Henriką Kebeikį, Vidmantą Staniulį, Draugijai vadovavusius Vytautą Raudeliūną, Beatričę Kleizaitę -Vasaris, savo darbais palikusius plačią brydę knygos ir jos kūrėjų istorijose. Apie 30-ties metų veiklą bylojo parengta Draugijos narių išleistų knygų paroda, virtuali iliustracijų paroda. Naujausią knygą „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“ pristatė žurnalistė, Perpetua Dumšienė. Jubiliejinės knygos šventės konferencijoje keli pranešimai skirti pirmojo tautinio lietuvių mėnraščio, ėjusio nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje 140-mečiui. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. „Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį. Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis papasakojo apie “Aušros” kelią nuo pirmųjų leidybos metų, pristatė unikalius šio leidinio egzempliorius. Svečias padovanojo ir šiais metais išleistus „Aušros“ pirmojo leidimo leidinius, minėjo J.E. Prezidento Gitano Nausėdos indėlį ir rūpestį, kad šis leidinys pasiektų savivaldybių, mokyklų bibliotekas, muziejus.
Sigito Birgelio pranešimą Antroji „Aušra“. „Aušros“ 140-osioms metinėms pristatė ir apie raštijos pradininkus Mažojoje Lietuvoje kalbėjo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Šventėje Pasaulio lietuvių centro vadovas, XXVII KMD narys, Valdas Kubilius atvertė PLC parengtą solidžią knygą „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Šio leidinio iniciatorė – Kristina Giedraitienė, asociacijos Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė, pasidalijo mintimis apie knygos kelią: Lietuvos ir užsienio archyvuose kelerius metus dirbo 14 Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių, genealogijos tyrėjų, istorikų. Knygoje publikuojamos nuotraukos, kurios saugojamos Lietuvos archyvuose, muziejuose, signatarų giminių archyvuose. Kai kuri medžiaga, dokumentai publikuojami pirmą kartą. Remiantis archyviniais dokumentais, sudarytos signatarų genealoginės schemos. Daugiau kaip 500 puslapių apimties knygą papildo vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.
Apie Draugijos leidybinę veiklą, jos kelią istorijos ir kultūrų sankirtose kalbėjo rašytojas, Draugijos leidinių redaktorius Laimonas Inis.
Jubiliejinė šventėje dalyvavo žymus ekslibrisistas, Draugijos narys iš Sankt Peterburgo Stanislovas Gasiūnas, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė Marija Semaškaitė-Boharevičienė.
Šventę pagerbė ir vardinį žurnalistinį ordiną Draugijos pirmininkei D. Poškienei įteikė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities pirmininkas Vidas Mačiulis, dalyvavo miesto tarybos narys Gediminas Vasiliauskas.
Lietuvos karininkų ramovės Kunigaikščių salėje pokalbiai apie knygas, prisiminimai palydėti nuotaikingomis folkloro klubo „Liktužė“ dainomis.
Esame dėkingi Lietuvių fondui, Kauno miesto savivaldybei, Giedraičių šeimos paramos ir labdaros fondui, Artūrui ir Kristinai Giedraičiams, Lietuvos karininkų ramovės vedėjui pulkininkui Gediminui Macijauskui, Deiviui Jurevičiui, „Liktužės“ vadovei Jūratei Svidinskienei, visiems atvykusiems – ištikimiems knygų šventės dalyviams, knygiams, Pasaulio lietuvių centrui, Kauno Europe direct centrui (vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė), Jūratės Gulbinienės IĮ už „bibliofilinę saldžąją knygą“ ir visų 29 knygos švenčių vedėjui, meninės programos atlikėjui aktoriui Petrui Venslovui.
Tikime, kad knyga buvo, yra ir bus kultūros šviesa, o jas kuriantys, saugantys žmonės nepavargs budėję.
Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė