Istorijos paveldo metraščio Terra Jatwezenorum (Jotvingių kraštas) t. XV sutiktuvės Punske

Šlynakiemyje - partizanų žūties vietoje
Šlynakiemyje – partizanų žūties vietoje

2023-ieji – prasmingi istorinių datų ir įvykių paženklinti metai. Kuplią darbų kraitę jau penkiolika metų kasmet, gruodžio mėnesį, atveria Punsko „Aušros“ leidykla.

Jos vadovas – XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Sigitas Birgelis atidarydamas konferenciją, priminė apie visam laikui nutilusias jotvingių giesmes ir raudas, sunaikintas gyvenvietes ir sudegintas pilis. Tačiau likę piliakalniai, pilkapiai, istorikų ir tyrinėtojų dėka iš istorijos ūkų prikelia žinias, bylojančias apie Jotvingių kraštą. Tai – „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) – tęstinis tarptautinis ir tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, jungiantis mokslo tyrimų ir mokslo žinių sklaidą visuomenėje, jungiantis praeitį ir dabartį. Istorijos paveldo metraštis pradėtas leisti 2009 metais „Aušros“ leidyklos rūpesčiu, vienatomis leidinys nuo 2016 metų leidžiamas dvejais tomais. Per 15 metų išėjo 23 knygos. Talkininkai – gražus būrys kalbininkų, istorikų, kraštotyrininkų, kultūrologų ir publicistų iš Lietuvos, Lenkijos, kitų šalių. Jų tarpe buvo ir šią žemę jau palikę akademikas prof. Zigmas Zinkevičius, prof. Gžegožas Bialunskis, Lietuvos signatarai Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, rašytojas Mykolas Karčiauskas. Metraščio leidybos darbams talkina kalbos redaktorės – Varšuvos universiteto dėstytoja dr. Nijolė Birgelienė, VDU doktorantė Laima Jancaitė, Birutė Burdinaitė, Lidija Nevulytė,ir kiti. Nuolatiniai talkininkai – XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai – Kęstutis Subačius (redaktoriaus pavaduotojas), Antanas Šakinis – VšĮ „Rūtos Šakinytės Lietuvos namai“ vadovas.

Šių metų penkiolikto metraščio tomo, abiejų numerių, apimtis – 40 spaudos lankų, t. y. 650 puslapiai. Leidinyje skelbiama 35 autorių 40 straipsnių: 8 jų iš Lenkijos, 27 – iš Lietuvos. Konferencijoje pranešimą „Sūduvos krašto teritorinė ir socialinė sandara“ pristatė Kęstutis Subačius. Metraštyje skelbiamas ir kitas jo straipsnis „Sūduvos kunigaikščių Skomantų ir Durbės mūšio nugalėtojo Almeno sąjunga“. K. Subačius parengęs ir išleidęs ne vieną knygą, yra pelnęs Simono Daukanto premiją.

Įdomus ir svarbus buvo prof. dr. Broniaus Makausko pranešimasJ. A. Herbačiausko bandymai švelninti lietuvių ir lenkų santykius“. Pranešime prof. B. Makauskas kalbėjo apie Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje, Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje rastą (saugojamą) įdomų Juozapo Albino Herbačiausko atvirą laišką Lenkijos kultūros atstovams. Jame autorius reiškia nuvivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba. Šio laiško likimas, klajonės ir jo pagrindu nagrinėti tuometiniai lietuvių, lenkų santykiai ir buvo aptarti.

XXVII KMD nariai su dr. Nijole Birgeliene Punske
XXVII KMD nariai su dr. Nijole Birgeliene Punske
Kęstutis Subačius
Kęstutis Subačius

J. A. Herbačiausko gyvenimas, darbai Lenkijoje, Lietuvoje, vertinami labai skirtingai. Pranešime prof. B. Makauskas, remdamasis dokumenine, archyvine medžiaga, plačiai apžvelgė šios asmenybės veiklos, gyvenimo svarbiausius bruožus.

Įdomus, informatyvus jauno mokslininko, VDU doktoranto Pauliaus Birgelio pranešimas apie Punsko valsčiaus ekonominę ir socialinę padėtį tarpukaryje.

Šiais metais „Aušros“ leidykla išleido Ritos Pauliukaitienės knygą „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“. Sudarytoja keletą egzempliorių padovanojo garbiems žmonėms, atsiuntė sveikinimo laišką. Ši knyga buvo pristatyta Alytuje, Birštone, kitose vietose.

Svarbiausioji konferencijos programos dalis – Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas, jo 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas.

Apie Vytauto Prabulio – Žaibo šeimą pasakojo S. Birgelis. Nedaug kas prisimena tragiško likimo rezistencijos dalyvių ir partizanų ryšininkų Prabulių šeimą, gyvenusią Mockavos kaime. Buvusios sodybos vietoje nėra jokio ženklo – nei mažiausio kryželio, nei menkiausios atminimo lentos. Neatsirado Prabuliams vietos ir Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejuje. Tačiau ilgų pastangų dėka surinkta medžiaga byloja apie šios šeimos likimą. Vinco Prabulio ir Marijos Makauskaitės šeimoje užaugo 7 vaikai: keturi sūnūs ir trys dukros.

Beveik visi Prabulių vaikai įsitraukė į partizaninį judėjimą ir žiauriai nukentėjo. Alfonsas buvo areštuotas ir nuteistas mirties bausme. Stalinui mirus, bausmė pakeista 25 metais kalėjimo. Iš Magadano grįžo po dvylikos su puse metų. Jonui taip pat skirta mirties bausmė (vėliau pakeista 25 metais kalėjimo). Vorkutoje išbuvo 25-erius metus. Mirė ir palaidotas Alytuje. Vienintelis iš Prabulių šeimos Vincas, kuris nežuvo ir išvengė Sibiro, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Baltimorės mieste (JAV). Mirė 1968 m. Kastulė buvo nubausta 25 metams lagerio. Kalėjo Krasnojarsko srityje. Grįžo į Lietuvą 1961 m. Mikalina keliolika metų kalėjo Tomsko lageriuose. Palaidota Kazlų Rūdoje. Ona ištremta į Sibirą. Jos likimas nėra žinomas. Motina – Marijona Prabulienė už bendradarbiavimą su partizanais ištremta į Sibirą.

XXVII KMD pirm. D.Poškienė įteikia Draugijos išleistą katalogą S.Birgeliui
XXVII KMD pirm. D. Poškienė įteikia Draugijos išleistą katalogą S. Birgeliui

Vytautas partizanavo Punsko krašte. 1949 m. liepos 26 d. Vytautas Prabulis su Jurgiu Krikščiūnu, Broniumi Saveikiu ir Antanu Kvedaravičiumi bandė trauktis į Vakarus. Ties Suvalkais jie susišaudė su geležinkelio sargyba. Partizanai, nujausdami išdavystę, kelionę nutraukė ir grįžo į Punsko kraštą.

Jurgis Krikščiūnas ir Vytautas Prabulis išsikasė bunkerį Šlynakiemyje ir buvo ten iki didvyriškos mirties – 1949 m. gruodžio 15 dienos.

Į Šlynakiemį, tradiciškai pagerbti žuvusiųjų partizanų, nuvyko konferencijos dalyviai. Prie paminklinio kryžiaus, prie buvusios bunkerio vietos, padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Tradicinėje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai, Punsko ansamblis „Tėviškės aidai“.

Dalyviams, svečiams padėkos žodžius sakė Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis.

Konferencijoje dalyvavo ir kauniečių delegacija. „Aušros“ leidyklos vadovui S. Birgeliui ir viršaičio pavaduotojui J. Vaičiuliui įteiktos XXVII knygos mėgėjų draugijos ir LPKTS dovanos – tarptautinio ekslibrisų konkurso katalogas „Istorinės atminties vardai“, knyga „LPKTS vakar ir šiandien“, proginis ženklas.

Susipažinti su naujuoju dvitomiu „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) leidiniu, jį įsigyti galima LPKTS knygynėlyje (Laisvės al. 39).

Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
LŽS narė