2024 m. balandžio 23 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko parodos „Filosofo iš Karaliaučiaus universiteto Imanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms: knygos, tekstai, vaizdai“ iš XXVII knygos mėgėjų draugijos nario, LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo dr. Raimundo Kaminsko rinkinių.
Reginyje savo mintis apie I. Kantą ir šią parodą išsakė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, prof. Arimantas Dumčius, doc. Martynas Purvinas, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila bei pats parodos organizatorius. Šiais metais pasaulis mini garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo jubiliejų.
Imanuelis Kantas – baltų / (lietuvių?) kilmės pasaulinis filosofas, vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją, antropologiją, gnoseologiją, logiką ir kitus dalykus. Kantų šeimą siejo ryšiai su Klaipėda – čia gyveno net trys Kantų giminės kartos (prosenelis Richardas Kantas, senelis Hansas Kantas, tėvas Johnas Georgas Kantas) ir vertėsi tų laikų populiariu balniaus amatu. I. Kantas 42 m. iš beveik 80 gyvenimo metų dėstė Karaliaučiaus universitete. Būdamas 46-erių, ten tapo logikos ir matematikos profesoriumi. Septynis kartus ėjo Filosofijos fakulteto dekano pareigas, du kartus – Karaliaučiaus universiteto rektoriaus pareigas. Pasaulinį pripažinimą I. Kantui pelnė trys filosofinės knygos – „Grynojo proto kritika“ (1781), „Praktinio proto kritika“ (1788) ir „Sprendimo galios kritika“ (1790). I. Kantas garsėjo punktualumu ir sėslumu – niekada iš Karaliaučiaus krašto taip ir neišvyko. Mirė 1804 m. vasario 12 d. Buvo palaidotas pačiame miesto centre – prie katedros. 1924 m. pastatytas I. Kanto memorialas-kolonada.
Kaune, miesto centre yra Imanuelio Kanto gatvė, kuriai toks pavadinimas buvo suteiktas dar 1923 m. Gatvė tokį vardą išlaikė tik iki 1946 m. Vėliau nuo 1989 m. gatvės pavadinimas vėl buvo sugrąžintas.
Kelios nuotraukos iš renginio.
Dr. Raimundas KAMINSKAS