Marijampolėje, Meilės Lukšienės švietimo centre įkurtoje Beatričės Kleizaitės-Vasaris Menų galerijoje vyko iškilių Sūduvos krašto dukrų Beatričės Kleizaitės-Vasaris ir Magdalenos Birutės Stankūnienės 100-mečio jubiliejaus minėjimo popietė.
Renginyje dalyvavo XXVII knygos mėgėjų draugijos ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) nariai. Gausų būrį iš Kauno, Vilniaus, Marijampolės svetingai pasitiko Galerijos muziejininkė Nina Fiodorova. Ji supažindino su nauja ekspozicija, papasakojo apie šviesaus atminimo Menų galerijos įkūrėją Beatričę Kleizaitę-Vasaris Ji – viena iš nedaugelio išeivijos kultūros asmenybių, dar atgimimo metais (1989) grįžusių iš JAV į Lietuvą ir visas jėgas atidavusių jos kultūriniam atgijimui, meno puoselėjimui. Jau pirmaisiais atsikūrusios Nepriklausomybės metais Beatričė Kleizaitė-Vasaris ėmėsi iniciatyvos Vilniuje pastatyti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklą. Kaip skulptoriaus Vytauto Kašubos įgaliotinė Lietuvoje ir aktyvi visuomenininkė įkūrė „Kunigaikščio Gedimino Paminklo šalpos Fondą“, tapo jo pirmininke. Fonde kartu dirbo ir XXVII knygos mėgėjų draugijos (dabar Garbės) nariai Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius. Marijampolė – Beatričės Kleizaitės-Vasaris tėvų gimtinė, kur ir pasirinkta sukauptos kolekcijos saugojimo vieta. Marijampolei padovanojo virš 400 dailės kūrinių kolekciją. kurios pagrindu ir buvo įkurta Beatričės Kleizaitės-Vasaris Menų galerija. Kitas Beatričės Kleizaitės-Vasaris atminimą menantis kultūros židinys – Anykščiuose. 2010 m. padovanojo savo sukauptą daugiau kaip 120 angelų kolekciją (tapybos, grafikos, skulptūros, tautodailės kūrinių).Taip gimė, Angelų muziejus, nuolat papildomas įvairiais eksponatais. Beatričės Kleizaitės-Vasaris mecenatystę mena ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vilniuje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose, Žemaičių dailės muziejus Plungėje. Jiems padovanoti parvežti apie du tūkstančiai garsiausių lietuvių išeivijos dailininkų kūrinių. Kitas ryškus indėlis į Lietuvos kultūros, meno istoriją – išleistos knygos, meno albumai, kurie t. p. saugojami galerijoje. Šimtmečio atminimo popietėje apie Beatričę Kleizaitę -Vasaris, jos išskirtinę misiją savo jėgas ir kūrybines galias atiduoti savo tautai, nuo pat pažinties su šia Moterimi pradžios, dar jai gyvenant JAV, pasakojo Dalia Poškienė. Menų galerijai padovanojo naujausią Draugijos leidinį – Metraščio t. 8 – enciklopedinį žinyną, kuriame – ir apie Garbiąją Beatričę Kleizaitę-Vasaris. D. Poškienė pasidalijo prisiminimais apie ilgametę bendrystę su šiomis iškiliomis moterimis. Nuo pat menų galerijos įkūrimo, 2014 metų lankomės įvairiomis progomis. Čia saugojamas Beatričės Kleizaitės-Vasaris, XXVII knygos mėgėjų draugijos Garbės narės, buvusios pirmininkės kultūrinis palikimas. Po Beatričės Kleizaitės-Vasaris išėjimo Amžinybėn, jos dukros Menų galerijai padovanojo 15 meno kūrinių, gautus apdovanojimus, diplomus. Naujoje ekspozicijoje – garbingi apdovanojimai: už nuopelnus Lietuvai Beatričė Kleizaitė-Vasaris apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, už nuopelnus Vilniaus miestui įteiktas pirmasis Barboros Radvilaitės medalis, už nuopelnus Marijampolei – Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinas ir Marijampolės Garbės piliečio ženklas, už nuopelnus kultūrai -aukščiausias Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, padėkos, diplomai. Dar vienas leidinys, bylojantis apie kultūrinį bendradarbiavimą – rašytojo, žurnalisto Laimono Inio knyga „Dangaus šulinys. Žemaitiškos istorijos, tikros ir išgalvotos, girdėtos ir sapnuotos“. Knyga iliustruota žemaičių dailininkų, išeivių kūriniais iš Beatričės Kleizaitės-Vasaris kolekcijos, saugomos ir eksponuojamos Marijampolės Menų galerijoje. Rašytojas dalijosi prisiminimais ne tik apie susitikimus rengiant knygą, bet ir apie šios Lietuvos mecenatės palikimo svarbą.



Prieš šimtą metų sausio 5 d. Vilkaviškio apskrities Šunskų valsčiuje gimė Magdalena Birutė Stankūnaitė – Stankūnienė. Kaip ir daugelį lietuvių inteligentijos, palietė okupacijos ir karo negandos, kraštą krėtė tremtys. 1944– 1947 metus praleido Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. Vėliau – gyvenimo ir mokslų siekimo keliai vedė per Didžiąją Britaniją iki Čikagos. Nors gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose, bet niekad nei darbais, nei mintimis nenutolo, neapleido Lietuvos. Su Lietuva Magdaleną Birutę Stankūnienę siejo ypatingas ryšys. Savo kūryboje nuolat pateikdama gimtinės ilgesį, ji gyveno autentiškos lietuviškos gyvensenos panorama. Šimtams Lietuvos muziejų, aukštųjų mokyklų, bibliotekų, našlaičių namų ji dovanojo savo kūrinius, aukojo lėšas naujų galerijų įkūrimui, rūpinosi meno leidinių leidyba. Grafikos, tapybos, batikos darbai padovanoti Vilniaus ir Kauno, Biržų ir Molėtų, Rietavo ir Plungės, Kudirkos Naumiesčio ir Vilkaviškio bei Skuodo muziejams, taip pat Lietuvos aukštosioms mokykloms, bibliotekoms, tarp jų ir Marijampolės viešajai Petro Kriaučiūno bibliotekai, Santariškių universitetinei ir Marijampolės ligoninėms. Solidžią sumą asmeninių lėšų mecenatė paaukojo Marijampolės dailės galerijai steigti. M. B. Stankūnienės dovana didžiuojasi ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Magdalena Birutė Stankūnienė buvo ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus narė, aktyvi Amerikos lietuvių bendruomenės narė. Graži draugystė siejo su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Marijampolės kultūros centru, kur jos paramos dėka įkurta jos vardo galerija. Tamprūs ryšiai menininkę siejo su meno, kultūros žmonėmis.

M. B. Stankūnienė ypač džiaugėsi ir bendru kūrybiniu darbu virtusia rašytojo Laimono Inio knyga „Sparnuotojo Nykštuko strėlė. Mitologinės sakmės“. Knyga iliustruota dailininkės M. B. Stankūnienės tapybos ir grafikos darbais mitologine tema. Renginyje L. Inis pasakojo apie knygos gimimą, bendravimą su dailininke. Iliustracijų iš knygos reprodukcijas rašytojas padovanojo menininkų klubui “Mūza”, kurio įkūrėja ir vadovė Onutė Surdokienė t. p. pristatė garbiosios dailininkės palikimą Marijampolėje. Garbiosios Magdalenos Stankūnienės mecenatystė, pagarba Tėvynei įvertinta: 1997 m. suteiktas Vilkaviškio Garbės pilietės vardas, o 2008 m. – Marijampolės Garbės pilietės vardas. Magdalena Stankūnienė pelnė JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos dailės premiją, 2000 m. įteiktas LPD Gedimino ordinas.

Renginyje dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, pirmininkės pavaduotoja, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) narė p. Jūratė Caspersen su vyru. Ji kalbėjo apie PLB misiją telkiant, buriant kraštiečius, pristatant jų kultūrinį įnašą, apie išeivijoje gyvenusių ir gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva.
Menų galerijoje susipažinome ir su XXVII knygos mėgėjų draugijos Garbės nario, optinio meno meistro Kazio Varnelio kūrinių paroda, kuri atkeliavo iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Menininko darbai šiuo metu reprezentuoja Lietuvą ir Pompidou moderniojo meno centre Paryžiuje. Kita ekspozicija, veikianti Galerijoje – skulptoriaus Vytauto Kašubos darbai.
Tikime, kad šiais metais dar vyks ne vienas renginys, skirtas šių moterų atminimui, tikime, kad deramai bus saugojamas jų palikimas.
Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LUMA prezidentė, LŽS narė