Artėjant Gedulo ir vilties dienai, surengta konferencija „Istorijos randai: tremtiniai ir politiniai kaliniai Lietuvos istorijoje iki 1918 m.“. Jos iniciatorius – LR Seimo narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis.
Tokiai aktualiai, menkai tyrinėtai temai rengtasi jau nuo praėjusių metų. Prof. Valdas Rakutis, šios konferencijos globėjas, įvadiniame pranešime plačiai apžvelgė Lietuvos valstybės istorinę raidą. Susipažinti su vertinga medžiaga galima knygose „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“, „Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties“, „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“. Tema, prie kurios sugrįžtama, reikalauja daug pastangų, ir, kaip pabrėžė pranešėjas, bus tęsiama.
Talkinant Viktorui Bilotui, parengta konferencijos programa. Plačiau reikia pristatyti V. Bilotą, gimusį Tomsko srityje, tremtinio šeimoje. Jo tėvas Petras Bilotas į Sibirą pateko per 1951 m. Lietuvoje vykdytą trėmimo operaciją „Osenj“. Sudėtingas buvo V. Biloto kelias: mokslo metai, studijos nuo pradžios iki mokslininko, tyrinėjo Bažnyčios istoriją, katalikybės ir lietuvių Sibire istoriją. Dalyvavo Sibiro lietuvių veikloje, kartu rūpinosi ir tremtinių kapinių išsaugojimu. Jo rūpesčiu 2015 m. Tomsko srities „86 kvartalo“ gyvenvietėje iškilo tautiečiams skirtas memorialinis paminklas. 2017„2022 m. buvo VDU doktorantas, projekto „Lietuvių Sibiriada“ vadovas. Nuo 2020 m. dirba VDU Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centre, apginė daktaro disertaciją „Romos katalikų kunigų iš Lietuvos sielovadinė veikla Rusijos imperijos Azijietiškoje dalyje 1863–1917 m. Lietuva jam visad buvo svajonė, ją sapnuodavo net jos nematęs. Lietuvos vykdomos pagalbos Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių sugrįžimo į Lietuvą bei integracijos programos leido V. Bilotui grįžti į Lietuvą ir įsijungti į Lietuvos visuomenę. žmogus, kuris atsiradus galimybei, primena, kad lietuvių diaspora egzistuoja ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. Dr. V. Bilotas konferencijoje kalbėjo apie Sibiro tremtinius, tyrimų perspektyvas, naujos atminties įamžinimo iniciatyvas. Vadovaujant V. Bilotui, VDU istorikai Viktorija Jocytė-Bespalova ir Dimitrijus Bespalovas parengė pranešimą „Ištremtieji po 1863–1864 m. sukilimo: kas jau parašyta ir ko vis dar trūksta?“ .
Įdomiai, išsamiai pranešimą „Lietuvos gyventojų tremtys ir priverstinės emigracijos XIX a. pirmoje pusėje“ parengė ilgametis Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos skyriaus vyriausiasis muziejininkas, istorikas, aktyvus visuomenininkas Algimantas Daugirdas. „Apie 1863–1864 m. sukilimo istorinės atminties ženklus ir jų sociologines refleksijas“ kalbėjo LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, sociologas dr. Raimundas Kaminskas.
Diskusijoje dalyvavo pilietiškumo pamokas ir jaunosios kartos pažintį su istorine atmintimi mokyklose vedantis Vytautas Aleksandras Markevičius, šios konferencijos bendraorganizatorių – XXVII knygos mėgėjų draugijos vardu kalbėjo pirmininkė Dalia Poškienė.
Konferencijos dalyviams, svečiams padėkos žodžius išsakė LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Pranešėjams, rėmėjams VšĮ „Globalūs projektai“ prof. Valdas Rakutis įteikė LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos padėkas.
Straipsnio autorė Dalia Poškienė
Nuotraukos Alvydo Surblio