2026 m. rugsėjo 27 d. Kaune vyko XXVII Knygos mėgėjų draugijos narių susitikimas, kuriame dalyvavo Perpetua Dumšienė, prof. habil. dr. Arimantas Dumčius, prof. dr. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Romas Aloyzas Dobrovolskis, Vladimiras Beresniovas, Alvydas Surblys, Sigitas Šamborskis, Jurgis Šefleris ir dr. Raimundas Kaminskas.
Pastebėtina, kad 27-oji mėnesio diena buvo pasirinkta draugijos narių susitikimui, neatsitiktinai. XXVII Knygos mėgėjų draugijos veiklos istorijoje ši data telkė narius draugėn, vertė prisiminti susirinkimuose nesančius ar dalyvauti negalinčius.
Skaičius 27 draugijos veikloje yra reikšmingas ir juo grindžiama draugijos struktūra (ne daugiau kaip 27 nariai, susirinkimai vyksta 27 mėnesio dieną. Yra manančių, kad skaičius 27 buvo parinktas pagal Palangos vaistinės sudarytą tuomet labai populiarų 27-nių žolelių mišinį. Net užsienio kultūros šaltiniuose buvo rašoma, „kad Lietuvoje įsteigta bibliofilų draugija, kuri pasivadino 27-iais (XXVII) knygos mėgėjais pagal tautinį gėrimą „Trejos devynerios“.
Iki 1940 m. veikusios draugijos 27 skaičiumi baigėsi registracijos ir sąskaitos banke numeriai, o Įstatai ir Reguliaminas turėjo po 27 straipsnius.
Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje XXVII Knygos mėgėjų draugijos nariai dalyvavo Šv. Mišiose už draugijos narius ir kitus mirusiuosius.
Po Šv. Mišių visi susirinkusieji fotografavosi prie paminklo, skirto rašytojui kun. Juozui Tumui-Vaižgantui su suoleliu ir jo ištikimu šuneliu Kauku. Netoli paminklo yra ir rašytojo kapas. Pastebėtina, kad kun. Juozas Tumas-Vaižgantas atliko vieną svarbiausių vaidmenų XXVII knygos mėgėjų draugijoje – jis buvo ne tik jos bendraįkūrėjas, bet ir aktyvus valdybos narys bei pirmasis organizacijos iždininkas.
Kauno Senamiestyje, Santakos gatvėje draugijos nariai lankėsi kraštotyrininko bibliofilo, Mažosios Lietuvos lietuvybės puoselėtojo Jono Vanagaičio ir knygnešių, bei lietuvybės mecenatų Barčaičių provaikaičio Jurgio Šeflerio ir jo žmonos Audros namuose.
Istorijos faktai primena, kad draugijos veiklai jaukumą teikia susitikimų ar susirinkimų organizavimo tradicija. Susirinkimai/susitikimai neturi pastovios vietos. Fiksuotos būstinės, susirinkimų vietos nebuvimas, ko gera, yra ne trūkumas, o privalumas – taip veikti. Iki 1940 m. Draugijos nariai mėgo prabangius Kauno restoranus („Metropolis“, „Central“ ir kt.). Ne veltui jie vis dar prisimenami Draugijos narių atvirlaiškiuose. Dažnai susirinkimai būdavo rengiami ne tik draugijos narių darbo vietose, bet narių namuose, kurie buvo labiau mėgstami ir vertinami.
Puiki viešnagė ir nuoširdus pokalbis pas Jurgį Šeflerį ir jo žmoną Audrą namuose priminė senąsias draugijos tradicijas smetoninėje Lietuvoje – lankytis pas Draugijos narius, susipažįstant su jų sukauptomis vertybėmis. Jurgis ne tik papasakojo savo namo istoriją Santakos gatvėje siekiančią 16 a., – 17 a. (pagal 1989 m. archeologinių kasinėjimų duomenis, pamatai, rūsys 18–19 a., dabartinis namas statytas 19 a. pab.), bet ir kaip tą namą, esantį priešais Sporto muziejų įsigijo, kaip sekėsi tvarkytis, pristatė namo paveikslus, baldus, kitus eksponatus, kurie visi nėra atsitiktiniai. Jis parodė, ką yra sukaupęs, knygų (rodė asmeniškų prisiminimų teikiančią seną bibliją, kitus jam brangius leidinius), atvirukų, nuotraukų, daugiausiai susijusių su Mažosios Lietuvos istorija, bet nemažai nuotraukų apie Kauną. Jurgis Draugijos narius supažindino su savo giminės istorija, rodė šeimos albumą, o taip pat šeimos istorijos atspindžius įvairiuose leidiniuose. Su namų aplinka supažindino ir jų šeimininkė Audra, Jurgio žmona. Susitikimo metu Jurgis Šefleris kartu su Alvydu Surbliu pasveikino prof. Aleksandrą Vitkų 80-mečio proga įteikdami vertingus leidinius (Jurgis iš savo kolekcijos, 1946 m. išleistą knygelę, „Karaliaučiaus kritimas“, o Alvydas – knygynuose neplatintą Kauno istorijos knygą: Kaunas: pasakojimai apie miestą ir žmones / Giedrė Milerytė Japertienė, Laima Bucevičiūtė, Simonas Jazavita ir kt. – Kaunas: Kauno miesto muziejus, 2022).
Susitikimo dalyviams Romas Dobrovolskas, priminė apie savo buvusioje darbovietėje, Ketaus liejykloje, išlietus paminklus, stovinčius Kaune. Jurgis dar kartą pasidžiaugė būsima paminklo knygnešiams vieta Sudarge, brangia jo šeimos/giminės istorijai. Draugijos nariai nusifotografavo Šeflerių sodelyje (o už jo tvoros jau Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelis).
Istorijos šaltiniai liudija, kad XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija, kurios istorija prasidėjo dar smetoninėje Lietuvoje.
1930 m. spalio 30 d. Kaune Karininkų ramovės salėje (dabar LPKTS salė) įvyko pirmosios lietuviškos bibliofilinės organizacijos steigiamasis posėdis, skirtas draugijos įstatų projektui aptarti. 1930 m. gruodžio 17 d. data laikoma oficialiaja draugijos gimimo diena, bet visuotinis steigiamasis draugijos susirinkimas įvyko tik 1931 m. sausio 27 d. (kasmečio visuotinio susirinkimo data – sausio 27 d. – buvo įtvirtinta Įstatų 18-ame paragrafe).
1930 m. draugijos branduolį sudarė Lietuvos intelektualai, žymūs to meto mokslo ir kultūros veikėjai. Draugijos veiklos tikslas buvo ir tebėra knygos kultūros, knygotyros, knygos istorijos, bibliofilijos ir kitų su knyga susijusių žinių sklaida.
1993 m. Kaune vėl buvo atkurta draugijos veikla, kuri perėmė ir senąsias draugijos tradicijas. Tradicijos – tai nematomi, bet neįveikiami laiko tiltai, jungiantys praeities kartas su dabartimi ir tiesiantys kelią į ateitį. Tai yra kultūrinis, emocinis ir dvasinis visuomenės kodas, perduodamas iš lūpų į lūpas, iš rankų į rankas, saugantis bendruomenės tapatybę, vertybes bei gyvenimo išmintį.
Parengė XXVII Knygos mėgėjų draugijos valdybos nariai dr. Raimundas Kaminskas ir Alvydas Surblys