Birželio 3–6 dienomis Vilniuje vyko trečiasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Pirmasis diasporos rašytojų suvažiavimas vyko minit Pasaulio lietuvių metus, 2019 m. gegužės 5–7 dienomis. Tokio sąskrydžio dalyviai nutarė kas trejus metus susirinkti. Antrasis suvažiavimas surengtas 2022 m. birželio 28–30 d. Išleistas almanachas Egzodika II, kuris ne tik pristato įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės rašytojų kūrybą. Trečiajame suvažiavime dalyvavo 33 lietuvių išeivijos rašytojai iš 15 pasaulio šalių.
Pirmąją suvažiavimo dieną Lietuvos rašytojų sąjungoje vyko susitikimas knygos albumo „Zanussi. Per daiktus“ pristatymas, susitikimas su lenkų režisieriumi Krzystofu Zanussi, kitais kūrėjais.
Oficialus suvažiavimo atidarymas vyko Lietuvos Prezidento rūmų Baltojoje salėje. Jis skirtas pirmajam lietuviškam mėnraščiui „Aušra“: „Aušros atgimimas“. Atidarymo šventėje sveikinimo žodžius ir pirmųjų suvažiavimų istoriją apžvelgė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Jaudinančiai apie lietuvių išeivių vaidmenį Lietuvos istorijoje kalbėjo J. E. prezidento vyriausioji patarėja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė. Prisiminė ir priminė apie 1988 metais čia, tuometiniuose Menininkų rūmuose vykusį susitikimą su žymia mokslininke Marija Gimbutiene, atvykusia iš JAV. P. J. Karpavičienė pasidalijo ir „Aušros“ atgimimo ištakomis, apie surastą pirmąjį egzempliorių ir sklaidą. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai, knygnešiai, net ir gyvybe rizikuodami, nešė ir platino lietuvišką žodį. Apie Lietuvos istorijos ieškotojus, skleidėjus, „Aušros“, Jono Basanavičiaus ir Simono Daukanto palikimą kalbėjo Ilinojaus universiteto prof. Giedrius Subačius. Ypatingą įspūdį suvažiavimo dalyviams paliko J. E. Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymas, sveikinimas ir priminimas, apie „Aušros“ rinkinio reikšmę, apie pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus J. Basanavičiaus indėlį į lietuvių kalbos puoselėjimą. Suvažiavimo dalyvių vardu prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė įteikė Pasaulio lietuvių rašytojų almanachą „Egzodika III“.
Vėliau suvažiavimo dalyviai svetingai pasitikti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Vileišių rūmuose laukė išskirtinis reginys – interaktyvi ekspozicija „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Pirmoji lietuvių dailės paroda atidaryta 1906–1907 metų sandūroje. Ekspozicijos pristatomas vaizdo projekcijas lydėjo teatro „Arbatvakaris“ aktorių Eglės Tulevičiūtės ir Kristijono Sipario, įkūnijusių Sofijos Gimbutaitės ir Antano Žmuidzinavičiaus personažai. (Spektaklį mecenavo Jūratės Caspersen ir Jes Caspersen fondas)
Antrosios dienos suvažiavimo programoje vyko susitikimas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dr. Gintare Bernotiene, kuri paskaitoje „Kūrybiškiausių metų knygų atrankos kriterijai“ kalbėjo ne tik apie komisijos darbo specifiką, knygų tendencijas, bet ir ypatingą rašytojų vaidmenį.
Trečiąją suvažiavimo dieną suvažiavimo dalyviai susitiko su poetu, filosofu Liutaru Degėsiu. Pakerėjo ne vieną jo tema „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ – apie skaitymą kaip savęs pažinimą ir supratimą, apie skaitymo ir rašymo skatinimą.
Pasaulio lietuvių rašytojų kūrybos skaitymai ir almanacho „Egzodika III“ pristatymai vyko Lietuvos rašytojų sąjungoje. Šiuos vakarus vedė LRS pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, LLTI direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė ir doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.
Ketvirtąją suvažiavimo dieną svečiai būrėsi Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Pristatyta išeivijos rašytojų bibliotekai dovanotų knygų paroda. Baigiamajame suvažiavimo renginyje apie bendradarbiavimą su išeivija kalbėjo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė, Lituanistinio skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Daug vertingos informacijos išgirsta apie knygų leidybos finansavimą, Metų knygos rinkimų akcijas. Apie Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus, galimybes kalbėjo dr. Dainius Vaitiekūnas. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas Justinas Vancevičius supažindino su Metų knygos rinkimų atrankos procesais, pateikė daug naudingos informacijos. Abu prelegentai sulaukė daugybės klausimų, pastabų.
Rašytojų klube suvažiavimo dalyviai susitiko ir su kultūros leidinių redaktoriais, dalijosi kūrybinio bendradarbiavimo patirtimi, bendravo su leidinio anglų kalba „Vilnius review“ redaktoriumi Sauliumi Vasiliausku.
Įspūdžiais ir įžvalgomis apie tokio tarptautinio suvažiavimo Lietuvoje svarbą dalijosi rašytoja Jolita Zykutė iš Vokietijos, Milda DeVoe iš JAV, Neringa Ablingytė iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos garbės konsulė Australijoje Eglė Garrick ir kiti.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, dėkodama suvažiavimo dalyviams, pasiūlė priimti suvažiavimo rezoliucijas, o visuose suvažiavimo renginiuose dalyvavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje Antanas Vinkus pakvietė susitikti ne tik per kas trejus metus rengiamuose suvažiavimuose, bet organizuoti kūrybinę stovyklą Nerijoje.
Šių suvažiavimų iniciatorė PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, už aktyvią kultūrinę-šviečiamąją veiklą Lietuvoje ir Pasaulyje pelniusi aukščiausią Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimą – Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apibendrino keturias dienas Vilniuje vykusį III Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, priminė šio renginio priešistoriję, kai dar 2018 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės 100-metį rengė antrąjį Pasaulio lietuvių dailininkų suvažiavimą. Tokios idėjos buvo aptariamos ir jos prieš 20 metų įkurtame Knygos klubui Šveicarijoje. Tai, kad gausus būrys iš tolimiausių kraštų susirenka, kad pristato savo kūrybą, skleidžia žinią apie Lietuvą ir lietuvius – tenka dėkoti „Lietuvių fondui“ (JAV) visiems, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo, ir su tikėjimu reikšti viltį, kad ir Lietuvos institucijos prisidės bent dalinio prie finansavimo, kad ir Lietuvos kūrybinės organizacijos įsijungs į tokią galimybę susiburi visiems Lietuvoje. Padėkojo „kad nešat savo medų į bendrą avilį“. Išskirtinę padėką J. Caspersen išsakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorei prof. Dr. Aušrai Martišiūtei-Linartienei, Lietuvių rašytojų sąjungai, pirmininkei Birutei Jonuškaitei-Augustinienei ir M. Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų direktorei dr. Jolantai Budriūnienei, almanachų „Egzodika“ sudarytojai doc. dr. Žydronei Kolevinskienei.
Suvažiavimo renginiuose dalyvavo ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė. Ji įteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos rašytojų sąjungai Draugijos, šiais metais mininčios įkūrimo 95-metį naujausią Metraščio t. 8, o p. Jūratei Caspersen, šios Draugijos ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos narei – tautinę juostą „Su Lietuva širdy“.
Teksto aut. Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
LŽS Kauno apskrities valdybos narė
Nuotraukos Indrės Pliuškytės-Zalieckienės ir teksto autorės