Gyvenimą paskyręs knygai ir kultūrai
Knyga Paulių Galaunę domino kaip kultūros palikimas, kaip dvasinės saviraiškos priemonėJis turėjo savo požiūrį į knygą kaip meno abjektą P. Galaunė paskelbė daugiau kaip 20 knygotyros rašinių apie Lietuvos bibliotekų istoriją, bibliofiliją, ekslibrisų istoriją. Rašė knygas apie knygos visuomenines funkcijas (vadovėlius, kalendorius…) apie ilgalaikio naudojimo knygas. Rūpinosi dailiosios knygos leidyba ir jos populiarinimu.
Paulius Galaunė buvo vienu iš Draugijos steigėjų. Pirmieji žingsniai buriant knygos žmones prasidėjo 1930 m. spalio 8 d. P. Galaunės bute įvyko pasitarimas, kuriame, be paties šeimininko, dalyvavo V. Steponaitis ir V. Cimkauskas. Jie apsvarstė įstatų projektą ir kai ką pakeitė. Po to projektas rašomąja mašinėle buvo padaugintas ir išsiuntinėtas jau žinomiems knygos mėgėjams drauge su kvietimu spalio 30 d. susirinkti Karininkų ramovėje pasitarti. Atėjo vienuolika mėgėjų. Pirmininkavo kanauninkas J. Tumas Vaižgantas. Susirinkimas apsvarstė įstatų projektą, kai ką pakeitė, kai ką papildė ir pavedė V. Steponaičiui, P. Galaunei, J. Paklniui, V. Cimkauskui ir V. Biržiškai įstatus įregistruoti. Lapkričio 8 d. pas V. Steponaitį dar kartą susirinko K. Puida, V. Biržiška, V. Cimkauskas bei J. Paknys ir įstatus galutinai suredagavo.
Draugijos steigėjai įstatus turėdavo pasirašyti notaro kontoroje. 1930 m. lapkričio 26 d. Kauno notaro J. Jesaičio biure įstatus pasirašė Draugijos steigėjai: V.Steponaitis, P. Galaunė, V. Cimkauskas, J. Paknys ir Vacl. Biržiška. Jau 1931 m. buvo svarstytas Draugijos emblemos klausimas. P. Galaunei buvo pavesta rūpintis emblemos projektu, konkursu, kurio sąlygos buvo gana griežtos.
Paulius Galaunė XXVII knygos mėgėjų draugijos, gyvavusios 1931–1940 m. ir puoselėjusios knygos kultūrą, vienas iniciatorių ir narių.Per visa Draugijos veiklą P. Galaunė buvo aktyvus narys.
Tai atsispindi Metraščių T. I ir II Kronikoje bei jo publikacijose.
XXVII Knygos mėgėjų draugijos gyvenimas chronika
(kronika) 1933–1936
1931
Gegužės 27 d. pas Galaunę įvyko draugijos narių susirinkimas, kuriame buvo apžiūrėtas V. Jonyno padarytas draugijos emblemos projektas ir išklausytas Galaunės pranešimas apie pirmąjį bibliofilą – lietuvį Lukoševičių, Darsūniškio vargonininką. Dėl emblemos buvo utarta paskelbti konkursą.
Liepos 3 d. įvyko valdybos posėdis, kuriame buvo svartomos ir priimtos Galaunės sudarytos emblemos konkurso taisyklės ir apsvarstytas su pataisomis Cimkausko paruoštas draugijos reguliamino projektas.
Rugsėjo 27 d. įvyko draugijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas valdybos pateiktas reguliamino projektas. <…..> Galaunei pranešus apie ruošiamąją spalių 10 d. Goeteborgo mieste Lietuvos liaudies meno parodą ir sumanymą įrengti kartu ir lietuviškos knygos parodėlę – susirinkimas pavedė Steponaičiui, Galaunei ir Strazdui tartis tuo reikalu su užsienių reikalų ministerijos informacijų skyriaus vedėja p. M. Avietėnaite ir nutarė padėti užsienių reiklaų ministerijai tą parodą suruošti.
1932
Balandžio 27 d. narių susirinkime Galaunės pranešimas „Mūsų knygos puošyba“.
1933
Balandžio 27 d. draugijos susirinkime Galaunės pranešimas: „Pirmųjų Vilniaus litografijų istorijos metmens“. Pranešimas buvo iliustruojamas įvairiomis litografijomis.
Rugsėjo 27 d. susirinkime P. Galaunės pranešimas: „Mūsų knygos kultūrėjimas“.
Lapkričio 27 d. – laisvas pasikalbėjimas apie „Lietuvos dvarų turtus“. Steponaitis ir Balčiūnas papasakojo apie XIII amžiuje statytą ir XV amžiuje restauruotą Siesikių dvarą (Daugėlos), o Galaunė – apie Vaitkiškių dvarą.
1934
Sausio 27 d. Vytauto Didžiojo universitete, Tumo Vaižganto muziejuje, pirmininkaujant V. Biržiškai, įvyko visuotinis metinis susirinkimas. <….> išrenkama valdyba, į kurią išrenkti: Steponaitis, Bizauskas, Cimkauskas, Galaunė ir Turauskas.
1935
Sausio 15 d. Steponaičiui ir Galaunei prižiūrint, draugija išleido 112 egzempliorių Vaclovo Biržiškos knygučių „Bibliotekos“ ir „Bibliografija“
Vasario 27 d. <….> Galaunei pranešus, kad Švietimo ministerija nori leisti klasikus ir šiuo klausimu šaukia posėdį, draugija paveda Galaunei dalyvauti posėdyje ir draugijos vardu pareikšti savo nusistatymą dėl knygų formato ir išvaizdos.
Rugsėjo 27 d. <….> Galaunė panagrinėjo knygos „pasakyta-parašyta“ menišką vertę, analizuodamas užrašų šriftą, inicialus ir iliustracijas.
Lapkričio 27 d. Galaunės pranešimas „Iš Lietuvos grafikos istorijos“, liečiąs XV ir XVI amžiaus laikotarpį.
1936
Kovo 27 d. <….> Galaunei pavedama teikti draugijos vardu Švietimo ministerijai patarimų, leidžiant Duonelaičio raštus.
Rugsėjo 27 d. <….> Jonynas ir Galaunė painformavoapie rengiamus Paryžiaus meno parodai knygos eksponatus.
Straipsniai, publikuoti Metraščiuose T. I, II.
Pirmųjų Lietuvos litografijų istorijos bruožai. XXVII knygos mėgėjų metraštis, T. I. K., 1933. p. 39–50, 4 kl. Iliustracijos
Pirmoji lietuvių grafikos paroda. XXVII knygos mėgėjų metraštis, T. II. K., 1937. p. 202–203.
Bulakos grafikos darbų paroda. XXVII knygos mėgėjų metraštis, T. II. K., 1937. p. 203–204.
STRS knygų, žurnalų ir plaktų paroda. XXVII knygos mėgėjų metraštis, T. II. K., 1937. p. 206–208.
Apie Paulių Galaunę Metraščio T. IV, K., 2010, p. 14–23.
Prof. dr. Vladas Žukas. Paulius Galaunė apie knygos meną.
Be to, P. Galaunė kolekcionavo grafikos darbus, turėjo sukaupęs didelę ir vertingą knygų kolekciją, nes, kaip rašo savo memuaruose žymus knygotyrininkas Vladas Žukas, „knyga jam buvo pagrindinis kolekcionavimo objektas, labiausiai branginta vertybė“. P. Galaunė išleido M. K. Čiurlionio, Mečislovo Bulakos, Aleksejaus Kravčenkos, Adomo Galdiko kūrinių katalogų.
1958-aisiais išleisto fotografijų albumo „Lietuvių liaudies menas“ II knygoje „Medžio dirbiniai“ jos sudarytojas ir rengėjas P. Galaunė apgailestavo, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skirta išsaugoti lietuvių liaudies dirbinius. Liaudies kultūros palikimo rinkimu, pažinimu, nekalbant apie mokslinį jo tyrinėjimą, pradėjo rūpintis pavieniai asmenys tik XX a. pradžioje.
P. Galaunė išleido M. K. Čiurlionio, Mečislovo Bulakos, Aleksejaus Kravčenkos, Adomo Galdiko kūrinių katalogų. Buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos, gyvavusios 1931–1940 m. ir puoselėjusios knygos kultūrą, vienas iniciatorių ir narių.
1924–1936 m. jis pats galerijai vadovavo, vėliau buvo Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais P. Galaunė rūpinosi Čiurlionio muziejaus vertybių išsaugojimu.
P. Galaunė – „Lietuvių liaudies meno“ albumų leidimo pradininkas. 1956–1968 m. parengė 6 šios serijos knygas, paskelbė Lietuvos liaudies meno ir dailės istorijos tyrinėjimų: „Lietuvos knygos meno raidos metmenys XVI–XVII amžiuose“, „Pirmųjų Lietuvos litografijų istorijos bruožai“, „Tapytojas Juozas Oleškevičius (1777–1830)“ (1927), „Vilniaus meno mokykla (1793–1831). Jos istorija, profesoriai ir mokiniai“ (1928)“, „Lietuvių liaudies menas“ (1930), „Lietuvių liaudies skulptūros problemos“ (1932), „Muziejininko novelės“ (1967), „Likimo duota. Muziejininko novelės“ (1998) ir kt. Sukūrė knygų iliustracijų, atvirukų, pašto ženklų, ekslibrisų, kolekcionavo liaudies meną, knygos ženklus.
Bibliofilinės ekslibrisų literatūros pradžia laikytinas P. Galaunės darbas „Ex libris Lietuvoje (XVI–XX šimtmečiai)“, išspausdintas 1926 m. „Tautoje ir žodyje“ bei atskira knyga (Galaunė P. „Ex-librisas Lietuvoje (XVI–XX šimtmečiai“). Ją sudarė Lietuvos ekslibriso istorinė apžvalga, 58 ekslibrisų reprodukcijos ir jų aprašymai. Nors P. Galaunės veikale būta kai kurių netikslumų (pvz., šiandien esame kitos nuomonės dėl pirmojo lietuviško ekslibriso).
P. Galaunė 1928 m. Kaune surengė pirmąsias dvi ekslibrisų parodas Lietuvoje. „Iš savo ekslibrisų rinkinio Čiurlionio galerijoje surengiau dvi parodas. Pirmą – 1928 m. spalio 14 – lapkričio 10 d. Joje eksponavau vien tik Lietuvos ekslibrisus. Ją aplankė 367 asmenys. Antrą – tų pat metų lapkričio 11–24 dienomis. Joje buvo išstatyti vien tik rusų ekslibrisai. Ją aplankė 94 asmenys“ (Iš P. Galaunės laiško, rašyto J. Nekrašiui 1988 sausio 13 d. Laiškas autoriaus archyve).
1929 m. P. Galaunės iniciatyva 1929 m. dalis jo ekslibrisų kolekcijos (14 įvairių XVII–XX a. ekslibrisų) ir knyga „Ex libris Lietuvoje“ buvo parodyti Briuselyje, tarptautinėje ekslibriso parodoje. Taigi, P. Galaunės dėka lietuviški ekslibrisai pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną. Ši paroda buvo paminėta ne tik belgų, bet ir Lietuvos spaudoje (Pasirašo J. Ž. XXVII knygos mėgėjai ir jų veikla. „Lietuvos aidas“, 1935 m. balandžio 16 d., Nr. 62).
Parengė Dalia Poškienė,
LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LUMA prezidentė