Kunigas, mąstytojas, mokytojas. Jonas Jūraitis

2020-ųjų metų pabaigą kuplią Pasaulio lietuvių bendruomenės darbų kraitę pripildė solidi knyga apie iškilią asmenybę ir principingą asmenybę, sugebėjusia krikščioniškas mintis ir vertybes įgyvendinti kasdIenybėje. Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, LUMA garbės narės Jūratės Caspersen rūpesčiu ir iniciatyva gimė ši knyga. J. Caspersen būrė autorius, koordinavo šios knygos atsiradimą. Knyga išleista Lietuvoje, Kaune Pasaulio lietuvių centro, leidybą finansavo „Seelsorgestiftung Litauen“ (Šveicarija).

Knygos rengimo grupę sudarė Jūratė Caspersen, Vaidilė Šumskienė, Kęstutis Kėvalas, Jonas Čepinskis, Gediminas Karoblis, Virginija ir Vygantas Malinauskai. Grupės nariams teko nemažai bendrauti su daugeliu žmonių Lietuvoje, Italijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Surinkti atsiminimai knygoje sudėti pagal kunigo gyvenimo ir veiklos chronologiją: Lietuva 1926–1944 ir 1992–2001, Roma – 1945–1950, 1991–1992, Šveicarija – 1951–1991, 2001–2010.

Tekstai pateikiami lietuvių ir vokiečių kalbomis. Antroji knygos dalis su originaliais autorių tekstas skirta vokiškai kalbančiai auditorijai. Trečiojoje knygos dalyje pateikiama dvidešimt prof. Kun. Jono Jūraičio sekmadieninių „pamokslėlių“. Tuos „pamokslėlius“ kunigas J.Jūraitis (Šveicarijoje vartota pavarde Johannes Juraitis) apie 50 metų kur bebūtų gyvenęs, publikavo Šveicarijos Valė kantono laikraščiuose.

2020 metų spalio 30 d. buvo minimos kun. J. Jūraičio mirties 10 metinės. Tai datai paminėti ir buvo rengiama knyga. Kas gi šis žmogus? Kokį jį prisimena amžininkai, studentai, žmonės, bendravę su šia ypatinga asmenybe?

27 Pont. Collegium Germanicum-Hungaricums seminaristas

Kun. Jonas Jūraitis buvo karo pabėgėlis, penkis dešimtmečius praleidęs emigracijoje. Gimęs Vilkaviškio apskrityje, Alvito valsčiuje, Boblaukio kaime ųkininkų uršulės Arminaitės Juraitienės ir Antano Juraičio šeimoje. Pradžios mokslai, Vilkaviškio gimnazija, nepaprastas dvasinis ryšys su šeima ugdė, brandino Joną Jūraitį, kuris nedvejodamas pasirinko kunigystę. Tačiau nelemtieji 1941-ieji metai, pirmosios skaudžios patirtys ir regėjimai ir vis sunkėjanti Lietuvos ir lietuvių padėtis „ištrėmė“ jaunąjį, vos aštuoniolikos sulaukusį Joną. tėvo paskatintas, J.Jūraitis paliko Lietuvą 1944 metais. Pasiekęs Vokietiją tęsė studijas Eichšteto Aukštesniojoje teologijos-filosofijos mokykloje ir kunigų seminarijoje. Jau 1945 kartu su kitais 20 klierikų J.Jūraitis buvo išsiųstas studijoms į Romą. 1950 metais apsigynė filosofijos licenciatą ir buvo įšventintas į kunigus, o nuo 1951 metų pradėjo sielovados darbą Šveicarijoje (Valė kantone) ir tęsė studijas Romoje, Grigaliaus universitete. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į Tėvynę ir apie dešimt metų darbavosi sunkiausiu jos atkūrimo laikotarpiu. Būdamas jau solidaus amžiaus, dosniai dalijosi patirtimi, įsijungė į mokslinę ir sielovadinę veiklą. Po 48 metų išsiskyrimo su Tėvyne, sugrįžęs pradėjo darbą Vytauto didžiojo universitete. Gerbė ir mylėjo prof. J.Jūraitį studentai, kolegos. Išrinktas į Universiteto Senatą, aktyviai dalyvavo komitetų veikloje. Be pagrindinio darbo universitete ir Vilniaus bei Vilkaviškio seminarijose, kun. J.Jūraitis daug dėmesio skyrė labdaringai veiklai. Padėjo vargingesniems studentams, seminaristams, ligotiems. Jo rūpesčiu pastoviai buvo remiami kunigo V.Kazlausko Marijampolės Vaiko tėviškės namai Avikilų kaime. Apie bendrystę su prof. J. Jūraičiu knygoje prisiminimais dalijasi prof. J. Čepinskis. Paskutiniuosius gyvenimo dešimt metų gyveno Šveicarijoje. Testamentine valia kunigas Jonas Jūraitis liko amžinybėje Šveicarijos kaimelyje, kalnuose pasislėpusio Gluringeno Valė kantone, palaidotas kapinaitėse prie bažnyčios. Apie kun. Jono Jūraičio palikimą Lietuvai knygoje prisiminimais dalijasi Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Apie dvasinę tarnystę surinkta nemažai prisiminimų.

Kunigo Jono Jūraičio šviesus atminimas saugojamas ir Vilniaus šv. Juozapo seminarijoje, kur ilgus metus seminarijos bibliotekoje dirbo Irena Aleksandravičienė. Ji prisimena kunigą kaip didį meno mylėtoją, dosnų seminarijos rėmėją ir mecenatą, kurio rūpesčiu buvo padovanota keletas unikalių kultūros ir meno vertybių. Kunigas J.Jūraitis bičiuliavosi su žymiu Šveicarijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininku, veterinarijos gydytoju dr. Vaclovu Dargužu-Hoferiu, kuris domėjosi Lietuvos valstybės istoriniais dokumentais. Jo kolekcijoje buvo vertingas Lietuvos ir kitų šalių XVI–XX a. kartografijos rinkinys.Tos bendrystės dėka seminarijai perduotas vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų – kunigaikščio M. K. Radvilos 1613 metų žemėlapis. Vėliau atkeliavo į Lietuvą (ne tik seminariją, bet ir Vilniaus universitetą) daug vertingų meno kūrinių.

83 Juraitis sventina nauja Konsulata 2004. 12 men.

Kaip mena prisiminimų autoriai, kunigas J. Jūraitis buvo ne tik meno mylėtojas, bet ir Knygos žmogus. Dalis vertingų rinkinių padovanota seminarijai. Tačiau viena iš kunigo svajonių – padovanoti vertingą filosofinės-teologinės literatūros kolekciją Lietuvai taip ir nesuspėta įgyvendinti.

Ženklų pėdsaką kunigas J.Jūraitis paliko Šveicarijos lietuvių bendruomenės narių atmintyje. Kaip prisimena p. Jūratė Caspersen, prof. J.Jūraitis ilgus metus buvo pasišventęs Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas. Jo gyvenimas pilnas neįkainojamų pasiekimų. Nuo pat 1988 m., kai buvo įkurtas Fondas Lietuvos sielovadai remti, iki pat paskutinės J.Jūraičio valios (2010 m. spalio 25 d. testamento), matome, kad Lietuvos bažnyčia visą gyvenimą buvo prof. Jūraičio širdyje.

Knygoje nemažai vietos skirta prisiminimams apie mokslo studijas Romoje, apie veiklą ir tarnystę jau 1991–1992 metais.

Puikiai poligrafiškai apipavidalinta knyga traukia akį dokumentinėmis, istorinėmis fotografijomis. Gausios iliustracijos byloja apie susitikimus su kunigu, prof. Jonu Jūraičiu. 24 knygos autorių ir leidybinės grupės nariai, vertėjai pelno padėką už dovaną Lietuvai, Pasaulio lietuviams. Padėkos žodžiai, kad turime tokią knygą, skiriami šio projekto sumanytojai garbiajai p. Jūratei Caspersen.

Ši atsiminimų knyga yra dėkingumo dovana kunigui, profesoriui, filosofui, labdariui ir išeivijos šviesuoliui Jonui Jūraičiui (1926–2010).

Parengė
Dalia Poškienė