„Eikime veidu į saulę,
Visą laiką veidu į saulę –
Iki mūsų saulėlydžio“
Robertas Keturakis
Metai be Roberto Keturakio
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje paminėtos Roberto Keturakio netekties metinės. Šv. Mišias aukojo prof. dr. Prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, vikaras kun. teol. lic. Nerijus Pipiras ir Žaliakalnio parapijos klebonas Kęstutis Rugevičius.
Malda, susikaupimas lydėjo prelato V. S. Vaičiūno žodžius. Pagerbti ir kiti, išėję Anapilin…
Robertas Keturakis gimė 1935 m. kovo 12 d. Jonučiuose, Kauno rajone. Mirė 2021 m. spalio 26 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
1963 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967–1991 m. dirbo žurnale „Nemunas“, 1991–1997 m. – žurnale „Santara“, 1997–1999 m. – „Kauno žinių“ redaktoriumi. 1997–2014 m. Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiasis redaktorius, nuo 1998 m. redagavo „Kauno istorijos metraštį“ ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių kūrybos almanachą „Duc in altum“. Daug metų vadovavo Kauno Maironio gimnazijos kūrybinei bendrijai „Sietynas“, be jo neįsivaizduojama Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos Borutaičių draugijos veikla, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje 2015 m. atidarytas pirmosios laidos abituriento, poeto Roberto Keturakio vardo lietuvių kalbos kabinetas, o 2019 m. R. Keturakio biblioteka-kabinetas duris atvėrė ir Garliavos Jonučių progimnazijoje, aktyviai bendradarbiavo su Pasaulio lietuvių centru. Jotvingių Kryžiaus ordino narys.
Nuo 1966 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Išleistos eilėraščių knygos: Saulėtekis kely (1961), Balti sparnai (1965), Saulabroliai (1969), Atspindžiai (1974), Tiktai akimirkos (2015), Nakties baltieji debesys (2016), Teesie (2019), Nežinomasis (2020), poema Jotvingiai (2011), romanas Kulka Dievo širdy (2002, 2020 – papildytas leidimas).
Pelnyti apdovanojimai, pripažinimai: 1988 m. Poezijos pavasario laureatas.
2001 m. laikraščio „Lietuvių balsas“ konkurso antroji premija už romaną „Kulka Dievo širdy“. 2003 m. Kauno miesto mero apdovanojimas už gerus darbus visuomenės labui – Gerumo plyta. 2005 m. suteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. 2006 m. pelnyta Jono Aisčio literatūrinė premija už poezijos knygas „Trys lelijos šventam Kazimierui“, „Ir niekad vėlai“. 2006 m. apdovanotas Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklu.
2012 m. skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2014 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. 2016 m. Žurnalo „Šeimininkė“ prizas („Poezijos pavasaris“, 2016). 2017 m. už ypatingą indėlį į Kauno literatūrinį gyvenimą ir pilietišką aktyvumą skirta Kauno kultūros premija. 2017 m. pelnyta Vieno lito premija už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių rinkinyje „Nakties baltieji debesys“, o 2017 m. – „Kauno dienos“ prizas už eilėraščių rinkinį „Nakties baltieji debesys“. 2020 m. apdovanotas pasidabruotu Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu, bei Kauno rajono garbės ženklu.
Popietės „Metai be Roberto Keturakio“ iniciatoriai – Pasaulio lietuvių centras (vadovas Valdas Kubilius), dialogo „Žodis ir spalva“ vadovas, Kauno Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius aktorius Egidijus Stancikas pakvietė į Bazilikos konferencijų salę prisiminti Poetą Robertą Keturakį. PLC parengė videofilmą. Ekrane regėti vaizdai iš susitikimų, pelnytų garbingų apdovanojimų ir kūrybos įvertinimų bylojo apie iškilųjį žmogų, palikusį gilius pėdsakus gyvenime ir kūryboje.
Aktoriaus Egidijaus Stanciko skaitomos eilės priminė susitikimus, tarsi girdėjom paties poeto žodžius, kviečiančius pasikalbėti apie Jo šviesą ir tiesą…
Nepaprastai jautriai apie dvasinį ryšį su Poetu Robertu Keturakiu kalbėjo prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas. Nuo pat Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo metų jie tapo dvasios draugais. Kaip prisiminė prelatas Robertas Keturakis buvo didžiausias autoritetas, knygų redaktorius, nuoširdus, atviras. Jo prasmingas gyvenimas liks pavyzdžiu. Prelatas sakė: Žmonės ilgisi tavęs, ilgiuos ir aš su ašara širdy…
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus išsakė, kokios mintys lydi praėjus metams be Roberto Keturakio … Tai didi figūra lietuvių literatūroje, netekome tokio lygio kūrėjo, bet jis gyvas prisiminimuose. Nuo pirmųjų drauge skaitytų knygų, nuo pirmųjų susitikimų R. Keturakis išliko „deimančiukų“ ieškotoju. Jo pirštų, akių ir širdies palytėtos ir išleistos jaunųjų poetų knygos. Roberto kūryba – gili, prasminga. Ypatingai svarbi knyga „Kulka Dievo širdį“, skirta partizanų motinai. Tai tarsi himnas, kviečiantis įsijausti, įsiklausyti. Ypatinga ir jo sakralinė poezija, gilinimasis į dvasinius dalykus.
Ilgametė bendrystė Robertą Keturakį siejo su Pasaulio lietuvių centru. Tai čia jis praleisdavo daug laiko, susitikdamas su autoriaus prie naujų knygų. tai čia išleistos knygos: romanas Kulka Dievo širdy, poema Jotvingiai, eilėraščių rinkiniai
Tiktai akimirkos, Nakties baltieji debesys, Teesie, Nežinomasis. Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius išsakė mintis apie Roberto Keturakio palikimo puoselėjimą, kvietė pasidalinti prisiminimais, išsaugotais laiškais, kurie sugultų į knygą, būtų perduoti Maironio lietuvių literatūros muziejui, kur rengiama paroda, atskiras Poeto fondas.
Padėkos žodžius poetui skyrė Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Tai Roberto Keturakio padrąsinta, patariama parengė knygą apie Bernardą Bučą, Krekenavą. Kartu keliavo po Lietuvos bibliotekas, mokyklas, daug laiko praleido prie rengiamų spaudai knygų.
Mokytojo, geraširdžio patarėjo, visad besišypsančio veido prisiminimas išliks ir kunigo, poeto Nerijaus Pipiro prisiminimuose. Poetas jam – kaip saulė, toks maironiškas, toks artimas… Ypatingai jautrūs, tarsi maldos žodžiai atsiveria knygoje „Teesie“…
Roberto Keturakio prisiminimai ypatingai svarbūs rašytojui Laimonui Iniui. Šiuos kūrėjus siejo bičiulystė, kūrybinė brolystė. L .Inis pasidalijo prisiminimais apie pirmuosius pažinties metus „Nemune“. Tuomet Robertas Keturakis buvo atsakingas už jaunuosius kūrėjus. Atidus, kruopščiai skaitė visus rankraščius, be griežtesnio žodžio bendravo su pradedančiaisias, atsakydavo į laiškus. Parašęs ne vieną tūkstantį laiškų. Jo principas buvo paskatinti kūrybai. Kalbėdamas apie R.Keturakio kūrybą, sakė, kad prozos kūrinys „Kulka Dievo širdy“ iki šiol deramai neįvertintas. Kaip testamentinis, kaip himnas savo Motinai. Rašytojas L.Inis prisiminė ir savo knygą „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurią redagavo Robertas, ir sutiktuves Trakų pilies didžiojoje menėje. R. Keturakis deklamavo daug eilėraščių iš poezijos antologijos. Įsimintiniausia kad jo gyvenimą, jo kūrybą lydėjo Saulė… Neatsitiktinai ir knygos pavadintos Saulėtekis kely, Saulabroliai. Kaip prisiminė L. Inis, palydint bičiulį į paskutinę kelionę, švietė saulė, saulė nušvito ir šią prisiminimų valandą… o Jo dedikacijos, jo dovanotos knygos su skirtais skaityti eilėraščiais tarsi testamentas, tarsi palikimas perprasti, suprasti Jo mintis…
Kauniečių atmintyje išliko gyvojo žodžio almanachas „Ąžuolynas“, kurio siela buvo Rūta Staliliūnaitė, Robertas Keturakis. Jo vedėja Daina Kazlauskienė perdavė išsaugotus rankraščius šeimai.
Ne vieno kūrėjo rankraščiai palytėti Roberto Keturakio – redaktoriaus pieštuko, ne viena knyga palydėta pas skaitytojus. Kaip dėkingumą šviesiam poeto, vertėjo, redaktoriaus atminimui savo kūrybą skyrė Irena Žukauskaitė-Jacevičienė. Poeziją skaitė aktorius Egidijus Stancikas, skaitovė Vilma Urniežiūtė.
Prisiminimais apie Tėvą jautriai pasidalijo sūnus – KTU prof. Saulius Keturakis.
Prisiminimų valandą lydėjęs ir vis kitas knygas atversdamas Egidijus Stancikas pakvietė prisiminti Poetą, pakilusį virš debesų, tebeesantį kartu su šviesa, kuriai esame pašaukti…
Atminimo valanda vyko Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje – didžiausioje monumentalios architektūros bazilikinėje bažnyčioje Baltijos šalyse. Vienas iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.
Tautos šventovę Žaliakalnyje žino ne tik kauniečiai. Didinga balta paminklinė Jėzaus Kristaus prisikėlimo bazilika ir jos 70 metrų aukščio bokštas laikomas lietuvių tautos dvasinio atgimimo ir laisvės simboliu. Bažnyčios architektas – Karolis Reisonas. Dar 1926 metais arkivyskupo Juozapo Skvirecko inicijuotame visuomenės atstovų susirinkime nutarta Nepriklausomybės dešimtmeečiui pastatyti šventovę. Jos statyba rūpinosi kan. Feliksas Kapočius, buvo renkamos aukos. Deja, sovietų okupacijos metais bažnyčia nebuvo skirta tikintiesiems, ją pavertė Radijo gamyklos cechais. Tik atkūrus Nepriklausomybę, šventovė atgaivinta. Kiekvieną sekmadienį į šventas Mišias renkasi žmonės, o po Mišių į įrengtą konferencijų salę, galeriją. Jau du dešimtmečius vyksta projektas „Dialogas – Žodis ir spalva“. Jo iniciatorius – Kauno nacionalonio dramos teatro generalinis direktorius aktorius Egidijus Stancikas ir tuometinis Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas dekanas teol. lic. kun. Vytautas Grigaravičius
Žymi vieta Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje – kolumbariumas, kuris buvo pašventintas 2006 m. vasario 16 d. Pirmoji urna su Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statytojo kanauninko kun. Felikso Kapočiaus (1895–1971) iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabentais palaikais į kolumbariumą perkelta 2006 m. lapkričio 4 d. Čia amžinojo poilsio Lietuvoje atgulė kunigas, psichologijos ir filosofijos profesoriaus Antanas Paškus. 2011 m. birželio 10 d. kolumbariume palaidotas gegužės 7 d. JAV po sunkios ligos miręs Kauno arkivyskupijos kun. dr. Arvydas Petras Žygas Čia ilsisi Čikagoje miręs kun. dr. Prof. Kęstutis Antanas Trimakas (1930–2013), Juozas Brazaitis (Ambrazevičius).
Dalia Poškienė
Nuotr. – teksto autorės