Birželio 13 d. grupė XXVII knygos mėgėjų draugijos ir LUMA Kauno skyriaus narių keliavo į Sūduvą. Vilnijančiais, žiluojančiais pakelės laukais, pakeliui stabtelėjome prie Prezidento K. K. Griniaus paminklo, pro Veiverius, Skriaudžius atvykome į Vilkaviškį ir Vilkaviškio dvarą Paežeriuose. Svetingai pasitiko muziejininkė Elena Rupeikienė. Ten prisiminta iškili lietuvių menininkė, daugelio muziejų, bibliotekų, mokyklų mecenatė Magdalena Birutė Stankūnienė. Ji savo lėšomis parėmė buvusios dvaro oficinos restauravimo darbus, kur įrengti jaukūs darbo kabinetai, saugyklos, pirmasis aukštas skirtas M. Stankūnienės memorialinei ekspozicijai, praturtintai Vilkaviškio krašto etnografiniais daiktais
Susipažinti su šiuo kraštu, žymiais žmonėmis, kultūros paminklais padėjo Sigitas Šamborskis.
Marijampolėje aplankėm didingą paminklą „Tautai ir kalbai“. Tai vienintelis toks Lietuvoje paminklas, atspindinti lietuvių tautos laisvės siekius ir kovą dėl kalbos išlikimo. Marijampolė širdis, miestiečių susibūrimo vieta, slepianti praeities istoriją.
Amžinasis miestas garsėja ne tik puikiais pastatais bei savo įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa. Marijampolės senamiestyje jaukiame kiemelyje, buvo įkurdintos su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės.
Nepaprastai graži choralinė sinagoga mena ilgus šimtmečius trukusią žydų istorija. Iškiliomis tinko rozetėmis, arkinėmis nišelių eilėmis ir Toro motyvais išpuošta sinagoga kviečia užsukti į vidų. Šiuo metu čia įkurta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija, kurios kolekcijos pagrindą sudaro išeivijos menininkų darbai. Nuostabi aura tvyranti galerijoje priverčia kiekvieną sulėtinti žingsnį, įdėmiai apžiūrėti meno kūrinius ir pasigrožėti išskirtiniu vitražu. Lankantis Marijampolėje, pasidžiaugėme, kad patys didžiausi kultūros objektai, paminklai, Poezijos parkas, restauruota sinagoga, kurioje įkurtas meilės Lukšienės švietimo centas ir menų galerija – Draugijos nario, tuomečio miesto vadovo rūpesčiu ir iniciatyvomis.
Atvykome į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos įkūrimo 10-mečio šventę. Beatričė Kleizaitė-Vasaris XXVII knygos mėgėjų draugijos Garbės narė, buvusi pirmininkė. Jos Menų galerija įkurta 2014-aisiais pačiame miesto centre įsikūrusiame Meilės Lukšienės švietimo centre, išskirtiniame pastate – buvusioje sinagogoje. Tai ketverios erdvės, užpildytos Beatričės Kleizaitė-Vasaris daug metų rinkta ir Sūduvos sostinei (o kartu ir regionui bei visai Lietuvai) padovanota meno kūrinių kolekcija. Kolekcijos pagrindą sudaro išeivijos menininkų, kurie Lietuvą išsivežė širdyje, ten ją kūrė, iš ten ją parvežė – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno, Kazimiero Leonardo Žaromskio, Stasio Eidrigevičiaus, Prano Lapės, Vaclovo Rato, Juozo Bagdono – bei Lietuvoje gyvenančių (ar gyvenusių) autorių kūriniai, įprasminę lietuvių tautinę, kultūrinę tapatybę.
Kolekcija atspindi Beatričės siekį išsaugoti mūsų menininkų, įvairiais keliais nuklydusių į kitas pasaulio šalis, darbus, sugrąžinti juos Lietuvai, kas padėtų geriau suprasti, įvertinti ir čionykščių menininkų kūrybą. Ir vienas (ar keletas) eksponuojamų autoriaus darbų – tai tarsi užuomina ar nuoroda į visą jo kūrybinį palikimą.
Būtina paminėti, kad Beatričės Kleizaitės rūpesčiu Vilniuje buvo pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui.. Beatričė Kleizaitė darė viską, kad miesto centre, šalia Katedros, būtinai stovėtų Vytauto Kašubos sukurta skulptūra. O Anykščiuose – Beatričės Kleizaitės-Vasaris padovanotos angelų kolekcijos pagrindu įkurtas Angelų muziejus.
Marijampolei ji padovanojo apie 400 darbų. Rinkinio kataloge minima lygiai 60 menininkų, daugiausia Amerikos lietuvių, keli ne lietuviai, keli Lietuvoje gyvenę menininkai. Daugiausia rinkinyje Adomo Galdiko kūrinių (per 100), nemažai Vytauto Igno darbų, kaip visada puikiai atrodo Prano Gailiaus spalvotos litografijos, solidi Romo Viesulo grafika ir, žinoma, Vytauto Kašubos skulptūros, vaizduojančios moteris – kiek erotizuotas, bet vis tik savarankiškas ir įdomias, mano manymu, būtent jos, ne religinė skulptūra ir tikrai ne paminklai, yra įdomiausioji šio skulptoriaus kūrybos dalis. Tai solidus, nuosaikus rinkinys, reprezentuojantis nemažos dalies lietuvių išeivių menines preferencijas. Aktyviai visuomenininkei Beatričei Kleizaitei-Vasaris įteiktas aukštas apdovanojimas – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Tai ne pirmas jos gautas apdovanojimas. Ji buvo pirmoji moteris, apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu. Įvertinta Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Jai suteiktas Marijampolės Garbės piliečio vardas, apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu.
Menų galerijos jubiliejinėje šventėje Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė sveikino garbingus svečius, pristatė centro ir galerijos įkūrimo istoriją. Svečius ir Menų galerijos darbuotojus sveikino savivaldybės meras Povilas Isoda. Direktorei, kultūros renginių organizatorei Ninai Fiodorovai ir kitiems įteiktos Kultūros ministro Simono Kairio, savivaldybės padėkos.
Draugijos nariai – K. Subačius, V. Kubilius, S. Šamborskis, pirm. D. Poškienė ir LUMA Kauno skyriaus pirm. L.D. Šarakauskienė paveikino Menų galerijos kolektyvą, prisiminė ir priminė garbiąją Beatričę Kleizaitę-Vasaris, įteikė visos delegacijos vardu rašytojo L. Inio knygą „Dangaus šulinys“, kuri iliustruota šioje galerijoje saugojamais žemaičių dailininkų iš išeivijos darbais.
Šventinę programą – užburiančią muziką padovanojo Želsvos progimnazijos vaikai(vadovas – Bronius Bronius Kaubrys Vokalinio ir instrumentinio ansamblių vadovas).
Po šventinio renginio, lydimi Sūduvos krašto tyrinėtojo, istoriko, kelių knygų autoriaus K. Subačiaus dar aplankėme Varnupius, kur V. Kubiliaus iniciatyva 2014 metais pastatytas paminklas kunigui, knygnešiui, tremtiniui Kristupui Marijai Švirmickui, išgirdome pasakojimus apie Kimenavos žemę, piliakalnius, upes upeles.
Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
LUMA prezidentė