Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Šiauliai, Aušros alėja 62, Didžioji skaitykla) 2024 m. birželio 12 d. vyko renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Šiame renginyje dalyvavo ir XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai Vladimiras Beresniovas, Alvydas Surblys, Raimundas Kaminskas bei LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila.
Renginyje atvirą paskaitą apie partizaninės kovos pradžią Lietuvoje 1944 m. vasarą – rudenį skaitė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos istorikas, daktaras Darius Juodis. Buvo pristatyta XXVII knygos mėgėjų draugijos su partneriais LPKTS, PLC organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso „Istorinės atminties vardai“ paroda.
Pristatydamas kilnojamąją parodą „Istorinės atminties vardai“ Alvydas Surblys paminėjo, jog į Kauną, Galaunių muziejų, išlydima Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos parengta jubiliejinė 25-oji respublikinė ekslibrisų paroda, mininti pirmosios lietuvių ekslibriso parodos 1928 m. sukaktį, o iš Kauno į Šiaulius atkeliavo XXVII knygos mėgėjų draugijos su partneriais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Pasaulio lietuvių centru organizuota paroda „Istorinės atminties vardai“, parodos kuratorius ir rengėjas dailininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Vladimiras Beresniovas.
A. Surblys kalbėjo, jog XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkės ir tarptautinio ekslibrisų konkurso „Istorinės atminties vardai“ vertinimo komisijos sekretorės Dalios Poškienės liudijimu knygoje „Istorinės atminties vardai“, tarptautinis ekslibrisų konkursas „Istorinės atminties vardai“ organizuotas XXVII knygos mėgėjų draugijos su partneriais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Pasaulio lietuvių centru, minint Draugijos atkūrimo 30-tį ir LPKTS 35-tį. Konkursą parėmė Lietuvių fondas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Putvio klubas, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-oji rinktinė bei mecenatė, Draugijos narė Jūratė Caspersen. Šiuo konkursu buvo pratęstos XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklos tradicijos, puoselėjant ir populiarinant ekslibrisų meną Lietuvoje. Dar tarpukario Draugijos nariai Paulius Galaunė, Viktoras Cimkauskas daug dėmesio skyrė ekslibrisams, paskelbė šia tematika straipsnių Draugijos metraštyje ir kituose leidiniuose, buvo aprašyti jos narių ekslibrisai. Atkurtos Draugijos veikloje taip pat puoselėtas ekslibrisų menas Lietuvoje, organizuoti įvairūs ekslibrisų konkursai, o proginiame 25-os Draugijos knygos šventės leidinyje 2019 m. buvo sudėti tarpukario ir atkurtos Draugijos narių ekslibrisai. Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Istorinės atminties vardai“ jau penktasis, kurį organizavo XXVII knygos mėgėjų draugija. Jis, kaip straipsnyje apie šio konkurso parodą rašė Dalia Poškienė (LPKTS 35-čiui skirto tarptautinio ekslibrisų konkurso darbų ekspozicija / XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė // Forumas 23: tarptautinės konferencijos „Rezistencijos ir tremčių fenomeno vertinimas šiandienos Lietuvos atminties kultūroje“ medžiaga. – Vilnius: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2024, p. 96-97) turėjo įprasminti Lietuvos laisvės kovotojų, Lietuvos kariuomenės kūrėjų vardus, istorines asmenybes, įvykius bei pažymėti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių, V. Putvinskio-Pūtvio metus, LPKTS 35-metį, turėjo paskatinti domėjimąsi laisvės kovų istorija: 1863–1864 m. sukilimu, Lietuvos kariuomenės, šaulių sąjugos kovomis už laisvę ir Nepriklausomybę.
Konkursui buvo pateikta 42 Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Argentinos, Suomijos) autorių ekslibrisai, suskirstyti pagal tematiką 1863–1864 m. sukilimo, šaulių sąjungos ir Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-čio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metų bei LPKTS 35-čio paminėjimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir laisvės kovotojų. Dėmesys skirtas ir konkursą organizavusiai XXVII knygos mėgėjų draugijai, mininčiai jos atkūrimo 30-metį.
A. Surblys paminėjo, jog nemažai darbų konkursui pateikė ir menininkė iš Šiaulių Lolita Braza, apdovanota konkurso specialiu prizu už originalumą bei daugiaplanį temų sprendimą. Specialiu V. Putvinskio-Pūtvio klubo prizu už ekslibrisą LŠS „V. Putvinskis-Pūtvis“ taip pat apdovanotas renginyje dalyvavęs XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Vladimiras Beresniovas. Specialiais diplomais ir prizais taip pat apdovanoti ekslibrisų kūrėjai iš Ukrainos (Andrew Levitsky, Iryna Koliadina), Suomijos (Janne Laine), Panevėžio (Povilas Šiaučiūnas). O pirmoji vieta konkurse skirta Sigutei Bronickienei iš Kauno už ekslibrisą „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metai. LPKTS – 35“. Antrosios vietos paskirtos Eulogijui Žirmantui Saukai iš Vilniaus už ekslibrisą „LPKTS-35“ ir Vladui Kudabai iš Vilniaus už ekslibrisą „1863 metų sukilimas. Kostas Kalinauskas“. Trečiosios vietos laimėtojas Henrikas Mazūras iš Panevėžio už ekslibrisą „Vladas Putvinskis-Pūtvis“.
Konkurso vertinimo komisijoje buvo jos pirmininkas, profesorius iš VGTU dizaino katedros Jonas Jakaitis, sekretorė Draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, nariai dailininkė Daiva Šulgaitė, Pasaulio lietuvių centro vadovas ir XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Valdas Kubilius, LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, ekslibrisų kolekcininkas, Draugijos narys Stanislovas Gasiūnas bei dizainerė Virginija Jokubkaitė.
A. Surblys taip pat paminėjo, jog kilnojamoji ekslibrisų paroda „Istorinės atminties vardai“ eksponuota Lietuvos prezidentūroje, Lietuvos karininkų ramovėje Kaune, LPKTS būstinėje Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ir tarptautinės konferencijos Forumas 23 „Rezistencijos ir tremčių fenomeno vertinimas šiandienos Lietuvos atminties kultūroje“ metu bei šiuo metu eksponuojama Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje. Konkursui pristatyti darbai matomi tiek šioje parodoje, tiek XXVII knygos mėgėjų draugijos išleistoje knygoje „Tarptautinis ekslibrisų konkursas Istorinės atminties vardai“, sudarytoja Dalia Poškienė, redaktorius Laimonas Inis.
Renginyje A. Surblys XXVII knygos mėgėjų draugijos vardu perdavė aplanką su parodos „Istorinės atminties vardai“ medžiaga nuolatiniam saugojimui Šiaulių apskrities viešajai bibliotekai, jos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Dovaną maloniai priėmė bibliotekos Knygos grafikos centro vyr. bibliotekininkė – metodininkė Asta Kaktytė. Taip pat buvo įteiktas padėkos raštas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąjai bibliotekai už prasmingus ir kilnius darbus puoselėjant ekslibrisų meną Lietuvoje ir ilgametę bendrystę su XXVII knygos mėgėjų draugija.
Renginyje apie parodą „Istorinės atminties vardai“ taip pat pasisakė jos rengėjas Vladimiras Beresniovas, aptaręs kai kurių konkursui pateiktų ekslibrisų meninius sprendimus, savo patirtį rengiant parodą. Jis pasidžiaugė, kad paroda eksponuojama tokioje gražioje aplinkoje, Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. V. Beresniovas taip pat paminėjo gražų bendradarbiavimą su šios bibliotekos Knygos grafikos centru ir dovanojo jo vyr. bibliotekininkei – metodininkei A. Kaktytei savo knygas.
Dr. R. Kaminskas pasveikino renginio organizatorius Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro vardu ir dovanojo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai šio centro vadovo Arūno Bubnio perduotą knygą. Jis taip pat pakalbėjo apie birželio 14 d. minimą Lietuvių chartos jubiliejaus 75-tį.
Apie tarptautinį ekslibrisų konkursą „Istorinės atminties vardai“ bei konkurso darbų parodą taip pat pakalbėjo konkurso vertinimo komisijos narys, konkurso partnerių LPKTS atstovas, LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, pabrėžęs ekslibrisų konkurso ir jo parodos svarbą istorinių įvykių, asmenybių atminčiai bei sklaidai.
Pagrindinė renginio dalis buvo skirta Generolo Jono Žemaičio karo akademijos istoriko, daktaro Dariaus Juodžio paskaitai apie partizaninės kovos Lietuvoje pradžią 1944 m. vasarą – rudenį. D. Juodis paskaitoje minėjo, jog partizaninis judėjimas, prasidėjęs Šiaulių apskrityje, buvo panašus, kaip ir kituose regionuose, bet turėjo ir savitumų, pateikė keletą okupacinės valdžios dokumentų Šiaulių apskrityje, liudijančių apie partizaninio judėjimo pradžią. Daktaras D. Juodis pabrėžė, jog vaizdinės medžiagos apie partizaninio judėjimo pradžią išlikę labai mažai, o okupacinės valdžios, jos represinių struktūrų dokumentus reikia vertinti labai kritiškai. Nėra tikslių duomenų, kada prasidėjo partizaninis judėjimas įvairiuose Lietuvos regionuose, kada partizanai pirmą kartą panaudojo ginklą prieš okupantus. Vis dėlto, pasak D. Juodžio, galima teigti, jog partizaninio judėjimo pradžia buvo 1944 m. vasarą – rudenį. Ji visų pirma buvo susijusi su okupantų prievartine mobilizacija, ko pasėkoje dalis jos vengiančių Lietuvos gyventojų, su nuo karo laikų prikauptais ginklais, pasitraukė į miškus. Lietuvos kariuomenės aukšto rango karininkų, pasitraukusių į partizaninį pogrindį, pasak D. Juodžio, iš pradžių nebuvo daug, partizaninio judėjimo praktikoje buvo atvejų, kai nebaigę karo mokslų kariūnai ar neaukšto rango karininkai ėmėsi vadovavimo partizaniniam judėjimui tam tikruose regionuose, kaip pavyzdį jis pateikė kariūną Kazį Veverskį, vadovavusį leitenantui Adolfui Eidimtui ir gerokai labiau patyrusiam atsargos generolui Motiejui Pečiulioniui. Paskaitos pabaigai D. Juodis pateikė labai iškalbingą mintį, išsakytą Lietuvos Laisvės armijos 1944 m. rugsėjo 17 d. atsišaukime: „Būkime tikri – vėl atsiras daug ir didelių vadų, kai ateis laikas kovos vaisiais naudotis. Kol kas mums tik skirta tuos vaisius pelnyti“. Ši mintis, aišku, buvo skirta tolimai ateičiai, tikint, kad partizaninis judėjimas gali laimėti, o partizaniniam judėjimui tapus organizuotu, jo vadai liko tais kovotojais idealistais, pasišventusiais kovai už Tėvynės laisvę.
Dr. D. Juodžio – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istoriko, karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ nario, LGGRTC darbuotojo, paskaita sudomino gausius renginio dalyvius bei sulaukė daug klausimų.
Renginio dalyviams buvo perduoti sveikinimai nuo LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio ir bibliotekai įteikta knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ bei prisimintas LIETUVIŲ CHARTOS 75-metis.
Renginyje dalyvavo LPKTS Šiaulių filialo nariai, gausus istorija, menu besidominčių žmonių, kurie pabaigoje svečiai turėjo galimybę susipažinti su bibliotekos Knygos grafikos centru.
Draugijos nariai Alvydas Surbys, dr. Raimundas Kaminskas (LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas)